Kauno miestas registruoto nedarbo mažėjimo tempu ėmė vytis Kauno rajoną: per 2026 m. rugsėjį miesto rodiklis sumažėjo 0,4, o rajono – 0,1 procentinio punkto. Spalio 1-ąją registruotas nedarbas mieste siekė 8,9 proc., rajone – 7,5 proc.
Atotrūkis sumažėjo 0,1 procentinio punkto
Rugsėjo pradžioje registruotas nedarbas Kauno mieste siekė 9,3 proc., o Kauno rajone – 7,8 proc. Taigi per mėnesį miesto rodiklis pagal procentinių punktų pokytį mažėjo keturis kartus sparčiau.
Skirtumas tarp miesto ir rajono sumažėjo nuo 1,5 iki 1,4 procentinio punkto. Vis dėlto registruotas nedarbas Kauno mieste tebebuvo gerokai aukštesnis.
Rugsėjį mažėjimas mieste pastebimai paspartėjo. Rugpjūtį Kauno miesto rodiklis buvo smuktelėjęs tik 0,1 procentinio punkto, o Kauno rajone nepasikeitė.
Užimtumo tarnybos skelbiamas rodiklis parodo, kokią darbingo amžiaus gyventojų dalį sudaro registruoti bedarbiai. Jis apskaičiuotas remiantis 2026 m. sausio 1 d. Valstybės duomenų agentūros gyventojų duomenimis.
Kaune nedarbas liko didžiausias tarp didmiesčių
Kaunas ir Panevėžys rugsėjį užfiksavo didžiausią registruoto nedarbo sumažėjimą tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų – abiejuose jis siekė po 0,4 procentinio punkto.
Nepaisant šio pagerėjimo, Kauno rodiklis išliko didžiausias. Panevėžyje registruotas nedarbas spalio pradžioje siekė 8 proc., Vilniuje – 7,8 proc., Klaipėdoje – 7,5 proc., o Šiauliuose – 6,1 proc.
Kauno miesto rodiklis buvo 1,2 procentinio punkto aukštesnis už 7,7 proc. šalies vidurkį. Kauno rajono rodiklis, priešingai, buvo 0,2 procentinio punkto žemesnis už vidutinį Lietuvoje.
Rugsėjį Kauno mieste paskelbta apie 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Iš penkių didžiųjų miestų daugiau jų registruota tik Vilniuje – apie 2,6 tūkst.
Jaunimo nedarbas Kaune padidėjo
Bendram Kauno miesto rodikliui mažėjant, jaunimo iki 24 metų registruotas nedarbas judėjo priešinga kryptimi. Per rugsėjį jis padidėjo nuo 8,7 iki 9 proc. ir spalio 1-ąją buvo didžiausias tarp visų Lietuvos savivaldybių.
Visoje šalyje spalio pradžioje buvo registruota 141,5 tūkst. bedarbių – 4,1 tūkst., arba 2,8 proc., mažiau nei prieš mėnesį. Lietuvos registruoto nedarbo rodiklis per rugsėjį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir pasiekė 7,7 proc.
Per mėnesį dirbti pradėjo 23 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 6,2 tūkst., arba 37,1 proc., daugiau negu rugpjūtį. Tai buvo didžiausias įsidarbinusių klientų skaičius per pastaruosius 12 mėnesių.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė spartesnį grįžimą į darbo rinką siejo su naujų mokslo metų pradžia ir po atostogų sezono atnaujintomis darbuotojų atrankomis.
