Europos Komisija, vykdydama 2021–2027 m. Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonę, atrinko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) projektą „Parama sienų valdymo pajėgumams, įskaitant dronus ir kovos su dronais priemones“ finansuoti. Šis projektas, kuriam numatyta skirti iki 32,1 mln. eurų, leis sustiprinti VSAT oro pajėgumus ir oro erdvės stebėjimą.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžė, kad šios Europos Komisijos lėšos yra itin svarbios siekiant stiprinti Lietuvos gebėjimus stebėti oro erdvę ir užtikrinti efektyvesnę valstybės sienos apsaugą, ypač atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione ir didėjantį hibridinių grėsmių lygį.
„Tai labai reikšminga ES parama Lietuvos ir viso rytų pasienio regiono saugumo sustiprinimui. Dabartinė saugumo aplinka ir padidėjęs hibridinių grėsmių lygis mūsų regione reikalauja nuolat stiprinti valstybės sienos apsaugą ir diegti šiuolaikinius stebėjimo sprendimus. Oro erdvės stebėjimo pajėgumai tampa vis svarbesne bendros sienos apsaugos sistemos dalimi. Dėkojame Europos Komisijai už paramą ir supratimą, kad šiandienos saugumo iššūkiai reikalauja bendrų pastangų ir konkrečių investicijų į Europos Sąjungos valstybių narių saugumą“, – teigė ministras M. Katelynas.
Įgyvendinant VSAT projektą bus statomi bokštai su oro erdvės stebėjimo įranga, radarais ir dronų neutralizavimo įranga. Taip pat planuojama įsigyti ilgojo ir trumpojo nuotolio dronų bei vykdyti mokymus dronų operatoriams. Projektas turėtų prasidėti šių metų gruodį ir baigtis 2029 m. gruodį.
Europos Komisija pažymėjo, kad finansavimas padės sustiprinti sienos apsaugos institucijų gebėjimus aptikti ir stebėti neteisėtą dronų veiklą, hibridines grėsmes ir tarpvalstybinį nusikalstamumą prie ES išorės sienų. Iš viso finansavimą gaus 16 ES valstybių narių.
„Tai, kad paramos kreipėsi ir ją gaus net 16 valstybių narių, rodo, jog atsakas į hibridines grėsmes prie išorės sienų yra bendras Europos Sąjungos rūpestis, o ne tik atskirų valstybių reikalas. Toliau sieksime, kad Europos Sąjungos parama išorės sienų apsaugai būtų nuosekli ir atitiktų realias grėsmes. Mums svarbus ne tik kiekvienai ES valstybei narei skiriamas ES finansavimas, bet ir galimybės gauti papildomą ES paramą, kai kyla naujų iššūkių, kaip šiuo atveju dėl dronų ir hibridinių grėsmių. Todėl ypač svarbu, kad tokios papildomos ES finansavimo galimybės būtų išlaikytos ir naujojoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje“, – akcentavo ministras M. Katelynas.
Europos Komisija, skirstydama lėšas, vertino projekto įgyvendinimo vietą, patiriamų hibridinių grėsmių intensyvumą ir dažnumą, ypač prie pažeidžiamiausių sienų ruožų, bei paraiškos vertinimo balą. Pagal šiuos kriterijus Lietuvos projektas buvo priskirtas pirmajam prioritetiniam lygiui.
