Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 40-metis kaunietis A. U. kaltinamas turto iššvaistymu bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo kaltinamasis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (UAB) direktoriumi, nesant teisinių ir faktinių pagrindų, buhalterėms, kurios nežinojo apie nusikaltimą, nurodė parengti klientams naujas sąskaitas faktūras ir jas išsiųsti apmokėjimui. Įtariama, kad klientams pinigus už suteiktas mobilaus ryšio ir interneto paslaugas buvo liepta pervesti į naujai įsteigtos įmonės panašiu pavadinimu banko sąskaitą.
Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad tokiu būdu klientai į minėtą banko sąskaitą pervedė daugiau nei 23 tūkst. eurų, kuriuos kaltinamasis A. U. iššvaistė.
Manoma, kad kaunietis apgaulingai tvarkė ir organizavo minėtos bendrovės finansinę apskaitą. Įtariama, kad vyras, būdamas UAB direktoriumi ir atsakingu už finansinės apskaitos organizavimą, pažeidė Finansinės apskaitos įstatymų reikalavimus neorganizuodamas finansinės apskaitos ir neužregistruodamas finansinių operacijų apskaitoje. Nustatyta, kad kaltinamasis neišsaugojo dokumentų, grindžiančių įplaukas ir išlaidas, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų.
Vyrui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Už didelės vertės turto iššvaistymą BK numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.