Kauno rajono savivaldybė tampa viena sparčiausiai augančių šalyje ir pagal gyventojų skaičių bei užimtumo rodiklius artėja prie didmiesčių lygio. Registrų centro duomenimis, 2026 m. sausio 5 d. rajone gyveno 120 198 žmonės – 2 565 daugiau nei prieš metus, kai sausio 3 d. buvo suskaičiuoti 117 633 gyventojai. Toks prieaugis yra antras didžiausias absoliutus skaičius Lietuvoje, nusileidžiantis tik Vilniaus miesto savivaldybei, kuri paaugo 10 295 gyventojais.
Sparčiausiai plečiasi Ringaudai ir Užliedžiai
Augimas rajone nėra tolygus. 2025 m. daugiausia naujų gyventojų sulaukė Ringaudai – 937, arba 8,25 proc. Užliedžiai pagausėjo 783 gyventojais (7,36 proc.), Domeikava – 415 (3,4 proc.). Iš 25 rajono gyvenamųjų teritorijų gyventojų skaičius augo 13-oje, o sumažėjo tik vienoje – Garliavoje, kuri neteko 250 gyventojų, arba 2,42 proc.
Panašus prieaugis fiksuotas ir anksčiau: 2024 m. rajonas pagausėjo 2 539 gyventojais. Kauno rajonas išlieka viena jauniausių savivaldybių – 43 proc. jo gyventojų yra 15–45 metų amžiaus, o vidutinis gyventojo amžius siekia 40 metų. Savivaldybė patenka į lyderių dešimtuką pagal sveikatos, ekonomikos, aplinkos ir tvarumo, saugumo bei socialinės apsaugos rodiklius.
Verslo plėtra jau lenkia darbo jėgos pasiūlą
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodė, kad ūkio subjektų skaičius Kauno rajone yra didesnis nei Vilniaus rajone, o spartus verslo augimas jau lenkia darbo jėgos pasiūlą. Per pastaruosius dvejus metus įmonių skaičius rajone išaugo 17,6 proc.
Pasak jos, pagrindiniai darbo rinkos rodikliai rajone geresni nei šalies vidurkis: nedarbo trukmė čia keturiomis dienomis trumpesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, daugiau žmonių persikvalifikuoja ir ilgiau išlieka darbo rinkoje. Savarankišką veiklą šiemet rajone pasirinko 1,3 tūkst. gyventojų – 2,3 proc. daugiau nei prieš metus, nors visoje Lietuvoje tokių žmonių sumažėjo 3,1 proc.
Atlyginimai viršija 57 savivaldybių vidurkį
2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno rajone siekė 2 513,9 Eur ir buvo didesnis nei 57 Lietuvos savivaldybėse. Palyginimui, Vilniaus rajone jis sudarė 2 344,6 Eur. 2025 m. duomenimis, Kauno rajone vidutinis bruto atlyginimas buvo 2 358 Eur, Vilniaus rajone – 2 169,8 Eur; pagal šį rodiklį Kauno rajonas rikiuojasi trečias, iškart po Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių.
Per Užimtumo tarnybą įsidarbinusių rajono gyventojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 806 Eur – 13 proc. daugiau nei šalies vidurkis. Pernai tarnybai tarpininkaujant įdarbinti Kauno rajono klientai šalies ekonomikai sukūrė beveik 30 mln. Eur pridėtinės vertės, arba apie 4 proc. visos tarnybos sukurtos 774 mln. Eur vertės.
Kokių darbuotojų ieško rajono įmonės
Daugiausia darbo pasiūlymų rajone – gamybos, sandėliavimo, logistikos ir aptarnavimo srityse. Darbdaviai ieško šaltkalvių, sandėlininkų, pardavėjų, vairuotojų ekspeditorių, krautuvų vairuotojų, orlaivių mechanikų, mechanikos inžinerijos technikų, stalių, elektrikų, individualios priežiūros ir slaugytojo padėjėjų. Aktyviausiai darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai.
Inžinierių, technologų, chemikų-analitikų, žaliavų planuotojų, pirkimų specialistų ir verslo duomenų analitikų rajone ieškojo „Giraitės ginkluotės gamykla“, „Aconitum“, „Holmbergs Safety System“, „Dovista“ ir kitos čia veikiančios įmonės. Kauno rajone dažniau nei Vilniaus ar Klaipėdos rajonuose darbo ieškantys žmonės įdarbinami į aukštos kvalifikacijos vietas verslo administravimo, pardavimo ir rinkodaros, taip pat inžinerijos, IT, socialinių paslaugų, švietimo ir vadovaujančiose pozicijose.
Nedarbas vasarą vis dėlto kilo
Nepaisant palankių rodiklių, registruotas nedarbas per 2026 m. liepą Kauno rajone padidėjo nuo 7,5 iki 7,9 proc., Kauno mieste – nuo 9,0 iki 9,4 proc. Visoje Kauno apskrityje rugpjūčio 1 d. jis siekė 8,7 proc., o registruotų darbo ieškančių asmenų buvo 32 118.
Šių metų balandį buvo skelbta, kad nedarbas Kauno rajone sudarė 7,8 proc., kai šalies vidurkis buvo 8,5 proc., rajone veikė daugiau kaip 5 680 ūkio subjektų, o darbo rinkai besirengiančių asmenų buvo vos 254 – vienas mažiausių rodiklių šalyje. Visoje Lietuvoje rugpjūčio 1 d. buvo 145,7 tūkst. registruotų bedarbių – 0,3 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau, tačiau 0,6 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Liepą naujai registruotose laisvose darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 1 735 Eur – 156 Eur, arba 10 proc., daugiau nei prieš metus.
