Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, rugsėjo 25 d. lankydamasis Kauno rajone, jo augimą susiejo su visos Lietuvos stiprėjimu. Pasak premjero, rajono plėtrą kartu skatina aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis.
A1–A6 jungtis pagerintų susisiekimą
Per vizitą M. Sinkevičius aptarė Kauno rajono aktualijas ir apžiūrėjo planuojamos kelių jungties vietą. Projektas sujungtų magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Petrašiūnų sankryžą su keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis.
Vyriausybės teigimu, nauja jungtis turėtų pagerinti Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Kauno oro uosto pasiekiamumą. Ji taip pat padėtų perskirstyti sunkiojo transporto srautus ir sumažinti tranzitą per Ramučių bei Karmėlavos gyvenamąsias teritorijas Kauno rajone.
Premjeras pabrėžė, kad geresnis susisiekimas ir infrastruktūra reikštų ne tik patogesnį gyvenimą gyventojams, bet ir naujas galimybes verslui bei visos šalies ekonomikai.
Kauno rajono savivaldybė yra parengusi projekto galimybių studiją, patvirtinusi specialųjį planą ir atlikusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Specialusis planas patvirtintas 2023 m. rugsėjo 19 d. savivaldybės tarybos sprendimu.
Žemės paėmimo procedūra pradėta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo 2024 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu. Bendrovės „Tyrens Lietuva“ parengtą žemės paėmimo projektą tarnyba patvirtino 2025 m. spalio 9 dieną.
Kauno LEZ ruošiasi tolesnei plėtrai
M. Sinkevičius taip pat domėjosi Kauno laisvosios ekonominės zonos, kurioje įmonėms sudaromos specialios sąlygos investuoti ir vykdyti veiklą, plėtros planais.
Vyriausybės pateiktais duomenimis, 2025 m. pradžioje 534 hektarus užimančioje Kauno LEZ pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų. Naujausiais zonos valdytojos skelbiamais duomenimis, joje veikia daugiau kaip 150 įmonių, o investicijos jau siekia 1,8 mlrd. eurų.
Kauno LEZ valdytoja taip pat nurodo, kad 2023 m. Seimas nusprendė prie esamos 534 hektarų teritorijos prijungti dar 520 hektarų.
„Pienas LT“ pajėgumą beveik padvigubintų
Vizito metu premjeras apsilankė ir Kauno rajone veikiančiame žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“. Čia jis susipažino su įmonės veikla ir Lietuvos žemės ūkiui bei ekonomikai kuriama pridėtine verte.
Kooperatyvo duomenimis, šiuo metu per dieną perdirbama apie 700 tonų pieno, įmonė yra sukūrusi 260 darbo vietų, o jos produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.
2024 m. pradėtas „Pienas LT“ plėtros ir modernizavimo etapas turėtų padidinti perdirbimo pajėgumą iki 1,3 tūkst. tonų pieno per parą. Įgyvendinus plėtrą taip pat planuojama sukurti dar 150 darbo vietų.
M. Sinkevičius teigė, kad Vyriausybė siekia plėtros galimybes kurti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kuriuose atsiranda investicijų, inovacijų ir naujų darbo vietų.
