2026 m. rugsėjo 18 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Priklausomybės: naujos perspektyvos prevencijoje, gydyme ir pagalboje“ Lietuvos ir užsienio mokslininkai, gydytojai, psichologai bei praktikai nagrinėjo ne tik tradicines, bet ir problemiško interneto naudojimo, lošimų, darboholizmo, perdegimo bei kitas kompulsyvaus elgesio formas. Konferencijoje pabrėžta, kad priklausomybė formuojasi smegenyse ir kasdieniuose pasirinkimuose, o jos supratimas neturi atimti žmogaus atsakomybės, bet reikalauja individualizuotos ir kompleksinės pagalbos. Aptarti naujausi neuromokslo tyrimai, personalizuotos psichiatrijos galimybės, žalos mažinimo strategijos bei pagalbos specialistams svarba.
Profesorė Rita Z. Goldstein iš Icahno medicinos mokyklos prie Sinajaus kalno Niujorke, kilusi iš Kauno, pristatė priklausomybių neuromokslo tyrimus, paaiškindama, kaip priklausomybės metu sutrinka smegenų atlygio, impulsų slopinimo ir savikontrolės sistemos. Ji pabrėžė smegenų plastiškumą ir galimybes sveikstant, ypač per psichoterapiją, socialinę paramą ir kitas priemones. Jos teigimu, kalbėjimas apie smegenų pokyčius neturi stigmatizuoti, o reikalauja atsakomybės, lydimos tikėjimo pokyčiu.
Japonijos Kioto universiteto profesorius Hironobu Fujiwara analizavo kasdienių įpročių, interneto naudojimo ir fizinio aktyvumo sąsajas su smegenų veikla, akcentuodamas, kad tos pačios veiklos skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus ir kad vertinant žmogų svarbu klausti, kokią funkciją elgesys atlieka ir ar jis kontroliuojamas.
Estijos psichiatras dr. Margus Lõokene pristatė personalizuotos psichiatrijos ir smegenų stimuliacijos metodus, teigdamas, kad ateityje medicina gali orientuotis ne tik į diagnozę, bet ir į konkrečių smegenų tinklų bei funkcijų vertinimą, nors šie metodai tebėra tiriami ir nėra stebuklingas gydymas.
Doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius diskusijas sukėlė savo pranešimu apie žalos mažinimą, ragindamas atsisakyti vieninteliu tikslu laikyti visišką abstinenciją ir atkreipė dėmesį, kad žalos mažinimo principas turi būti taikomas atsakingai, siekiant išlaikyti gyvybę, mažinti riziką ir išsaugoti ryšį su pagalbos sistema.
Profesorė Bernadette Kun nagrinėjo darboholizmo, o klinikinė psichologė dr. Marija Ābeltiņa – profesinio perdegimo problemas, pabrėždamos, kad šie reiškiniai nėra vien asmens silpnumas, bet dažnai susiję su darbo aplinka ir organizacijos atsakomybe.
LSMU Sveikatos psichologijos lektorė Aušra Norė atkreipė dėmesį į antrinį trauminį stresą, paveikiantį specialistus, dirbančius su traumuotais asmenimis, ir pabrėžė, kad specialistų apsauga per supervizijas, komandinę paramą ir tinkamą darbo krūvį yra būtina kokybiškų paslaugų sąlyga.
Konferencijoje padaryta išvada, kad nors biologinis priklausomybės supratimas mažina stigmą, jis neatima žmogaus atsakomybės, o veiksminga pagalba turi būti individualizuota, prieinama ir vertinama pagal realius rezultatus. Liko atviras klausimas, ar pavyks šias žinias paversti prieinamomis paslaugomis ir ar bus finansuojami rezultatyvūs sprendimai.