Kitais metais numatomas 3,8 proc. biudžeto deficitas yra dabartinio finansų ministro lengvabūdiškumo pasekmė, kurią rasiantis Seimo liberalai nuspėjo vos tik paskyrus Taurimą Valį į postą Vyriausybėje.
Lankydamasis Seimo liberalų sąjūdžio frakcijoje šių metų liepą, T. Valys savo planavimo stilių vienprasmiškai supriešino su atsakingu ir tvariu požiūriu į valstybės finansus.
„Štai ir sulaukėme: dėl socialistinės programos ir riboto naudingumo priemonių šeimai Lietuva kitais metais pažeis Mastrichto kriterijų. Gynybos finansavimas šiuo atveju teliks priedanga prieš Europos Komisiją, nes krašto apsaugos biudžetas augs tik formaliai – 0,75 proc., kad išlaikytų 5 procentų nuo BVP ribą. Deficitą pirmiausia išpūs socialdemokratų demografinė programa, o tai reiškia, kad valdžiai turbūt reikės skolintis. Net jeigu pagal šią abejotiną programą šalyje gims daugiau kūdikių, jie ateityje patys ir susimokės už savo gimimą – valstybės skolą padengdami mokesčiais“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų pastebėjimu, šiame amžiuje didesnis negu trijų procentų valdžios sektoriaus deficitas susidaro tik trečią kartą, tačiau anais atvejais kildavo dėl pasaulinių sukrėtimų: 1999 m. Rusijos krizės, 2008 m. finansų krizės ir 2020 m. koronaviruso pandemijos.
