Lietuva susiduria su grėsme, kad žmonės, turintys sunkią ir kompleksinę negalią, gali likti be būtinos pagalbos, nes senstantys tėvai fiziškai nebeišgalės ja pasirūpinti, o valstybė vis dar neturi sistemos, kuria galėtų perimti šią atsakomybę. Sprendimų atidėliojimas gresia ne tik pažadų nevykdymu, bet ir realia pagalbos krize, kai žmonės su sunkia negalia bus priversti gyventi jiems netinkamose arba senyvo amžiaus žmonėms skirtose globos įstaigose.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas parodė, kad 2019 m. duomenimis, negalios kaštai šeimai Lietuvoje vidutiniškai viršijo 3 000 eurų per mėnesį. Ši našta apima ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir prarastas pajamas, darbo galimybes bei iki 14 valandų per parą šeimoje teikiamą nemokamą priežiūrą ir pagalbą, kas prilygsta papildomai darbo dienai.
„Valdžia daug kalba apie socialinį jautrumą. Tik kur jis mūsų šeimoms, mūsų vaikams? Tėvai dešimtmečius gyvena su viena sunkiausia baime – kas bus su mano vaiku, kai aš nebegalėsiu juo pasirūpinti? Šeimos savo pečiais laiko tai, ko neužtikrina valstybė, todėl šiandien mes norime ne jautrių žodžių, o veiksmų. Jei sprendimų nepradėsime dabar, už neveikimą ir toliau mokės žmonės su sunkia negalia ir jų šeimos – savo prarasta sveikata, pajamomis ir gyvenimais“, – teigia žmonėms su sunkia ir kompleksine negalia bei jų šeimoms atstovaujančios organizacijos.
Rugsėjo 8 d. 11 val., likus dviem dienoms iki Seimo rudens sesijos pradžios, organizacijos NEPATOGŪS, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ iš politikų reikalauja konkretaus įsipareigojimo – dar šią Seimo sesiją pradėti politinį ir teisėkūros procesą.
Diskusijoje dalyvaus Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas, komiteto narės Modesta Petrauskaitė, Paulė Kuzmickienė ir Daiva Ulbinaitė, Seimo narė Ligita Girskienė, Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, taip pat savivaldybių ir kitų valstybės institucijų atstovai.
Diskusija vyks pirmuosiuose Lietuvoje bendruomeniniuose namuose, kuriuose keturi žmonės su sunkia kompleksine negalia gyvena bendruomenėje ir gauna jiems reikalingą pagalbą. Adresas: Rapolo Šližienio g. 1F, Ažulaukė, Vilniaus rajonas.
Jau 2016 m. JT Asmenų su negalia teisių komitetas atkreipė Lietuvos dėmesį, kad jaunesniems žmonėms su negalia nėra užtikrinama reali galimybė gyventi bendruomenėje ir išvengti jiems netinkamos institucinės globos. Praėjo dešimt metų. 2026 m. rugpjūtį Lietuva vėl atsiskaitė Jungtinėms Tautoms, tačiau tarp įstatymų ir žmonių kasdienybės išlieka didelis atotrūkis: savarankiškas gyvenimas daugeliui žmonių su negalia tebėra nepasiekiamas, o bendruomeninių paslaugų nepakanka. Tai ne tik paslaugų, bet ir skurdo problema: 2025 m. net 50,5 proc. žmonių su negalia Lietuvoje grėsė skurdas ar socialinė atskirtis – tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 28,8 proc.).
Valstybės pagalbos mastą iliustruoja ir kitas skaičius: 2025 m. pirmąjį pusmetį laikino atokvėpio paslauga visoje Lietuvoje buvo skirta tik 461 žmogui, maksimali paslaugos trukmė – 720 valandų per metus (30 parų iš 365). Sunkios kompleksinės negalios šeimos atokvėpio nesulaukia visai, nes nėra net įstaigų, galinčių teikti tokias paslaugas.
Organizacijos siūlo sprendimą: NEPATOGŪS jau sukūrė bendruomeninius namus, įrodančius, kad galima gyventi kitaip. Dabar reikia politinio sprendimo.
Rugsėjo 8 d. organizacijos politinėms jėgoms siūlys susitarti dėl trijų dalykų:
- Valstybės garantuojamos, individualius poreikius atitinkančios pagalbos;
- Aiškios valstybės ir savivaldybių atsakomybės;
- Visoje Lietuvoje veikiančios tvarios paslaugų ir finansavimo sistemos.
Tikslas – ne dar viena diskusija, o sprendimų pradžia dar šią Seimo sesiją. Ne tada, kai tėvai nebegalės. Dabar.
Politinė diskusija „Ne tada, kai tėvai nebegalės. Dabar.“ Rugsėjo 8 d., 11.00 val. NAMAI, Rapolo Šližienio g. 1F, Ažulaukė.
