Lietuva kelioms savaitėms pasitelks kariuomenę sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugai stiprinti. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 7 dieną paskelbė leidęs nedelsiant skirti karius, Vidaus reikalų ministerijai paprašius pagalbos Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).
Kariai patruliuos kartu su pasieniečiais
Pirminiame plane numatyta iki spalio 16 dienos pasitelkti iki 100 karių. Spalio 8-ąją Lietuvos kariuomenė patikslino skirianti kuopos dydžio vienetą preliminariam dviejų savaičių laikotarpiui. Prireikus jis galės būti pratęstas.
Kariai kartu su VSAT pareigūnais patruliuos pasienio užkardų teritorijose. Atsižvelgiant į poreikį, taip pat bus naudojami mobilūs patruliai, mobilieji stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai.
R. Kauno teigimu, pasikeitus padėčiai gali būti pratęstas ne tik karių pasitelkimo terminas, bet ir padidintas jų skaičius. Lietuvos valstybės siena su Rusija tęsiasi beveik 275 kilometrus.
Ministrai grėsmės padidėjimo nefiksuoja
Viena pagrindinių prevencinio sprendimo priežasčių įvardyti signalai apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje. Lietuvos pareigūnai vertina riziką, kad mobilizacijos vengiantys Rusijos piliečiai galėtų mėginti neteisėtai patekti į Lietuvą arba Lenkiją.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas patikslino, kad informacija apie galimą mobilizaciją po Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų yra vieša ir nėra gauta iš žvalgybos. Spalio 8 dieną jis pabrėžė, kad grėsmės lygis Lietuvos pasienyje nepasikeitė, o Vidaus reikalų ministerija ir VSAT padėtį vertina kaip ramią.
Pasak M. Katelyno, kariuomenės pagalbos reikia ir dėl ribotų žmogiškųjų išteklių: pasieniečių skaičius nedidėja, jų pamainos ilgėja, o turimi ištekliai nėra begaliniai.
R. Kaunas taip pat atkreipė dėmesį, kad pasienyje su Kaliningrado sritimi nėra fizinio barjero. Prie Lietuvos sienos su Baltarusija įrengta tvora, todėl Rusijos pasienio apsaugai reikia daugiau žmonių.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad sustiprintas patruliavimas nėra nei neįprastas veiksmas, nei karinės pratybos. Anot jo, tai laikina reakcija į galimas provokacijas ir su Rusijos veiksmais siejamas rizikas.
Latvijos pasienio incidentas paskatino stiprinti budrumą
Lietuvos sprendimą taip pat paskatino spalio 6 dieną paviešintas agresyvus incidentas prie Latvijos ir Baltarusijos sienos. Mažiausiai 20 migrantų grupę Latvijos link stūmė kaukėti ir ginkluoti palydovai, grasinę Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų kariams. Latvijos kariai neleido grupei kirsti sienos.
Po kelių valandų kaukėti asmenys įžengė į Latvijos teritoriją, apgadino elektros skirstomąją spintą ir pavogė dvi pasienio stebėjimo kameras. Iki pareigūnų atvykimo jie pasitraukė į Baltarusiją.
Latvijos valstybės sienos apsaugos vadovas Guntis Pujāts neatmetė galimybės, kad kaukėti asmenys buvo ne Baltarusijos valstybinių tarnybų pareigūnai, o organizuoto nusikalstamumo dalyviai, veikę naudodamiesi Baltarusijos tarnybų palankumu.
Latvijos kariuomenė incidentą įvertino kaip sąmoningą provokaciją ir hibridinę grėsmę, kai neteisėta migracija naudojama spaudimui Latvijos, Europos Sąjungos ir NATO išorės sienoms. Latvijos duomenimis, 2026 metais iki spalio 6 dienos nuo neteisėto sienos kirtimo iš Baltarusijos buvo atgrasyti 11 925 žmonės. Per visus 2025 metus tokių žmonių buvo 12 046.
