Rugsėjo 3 d. Lietuva pristatė ilgai lauktą Socialinį klimato planą, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų socialiai teisinga ir kad jos nauda pasiektų visus visuomenės sluoksnius, ypač regionuose ir socialiai pažeidžiamus gyventojus. Iki 2032 m. pabaigos Lietuvoje bus investuota apie 884 mln. eurų, skirtų visuomenei ir verslui prisitaikyti prie aplinkosauginių pokyčių.
Pristatymo renginyje dalyvavo Europos Komisijos atstovai, plano rengimą koordinavo Aplinkos ministerija, o įgyvendinimu rūpinsis Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Andriana Sukova pasidžiaugė, kad Lietuva buvo antroji šalis, kurios planą EK patvirtino dar 2026 m. birželio 5 d., ir pažymėjo šalies ambicingus tikslus – numatyta 16 priemonių, kurių dauguma bus pradėtos įgyvendinti jau 2027 m. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvai pirmininkaujant ES kitais metais, Socialinis klimato planas taps svarbiu darbotvarkės klausimu, skatinančiu diskusijas apie socialinius klimato kaitos aspektus.
„Kai įvardiji garsiai – 884 milijonai eurų – tai atrodo gana didelė suma. Tačiau pati suma nėra mūsų tikslas. Tikslas – kad už šių skaičių atsirastų konkretus pokytis. Tai gali būti namai, kuriuose žiemą bus šilčiau ir, kurių išlaikymas kainuos mažiau. Tai gali būti patogesnis ir prieinamesnis būdas pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą. Būtent čia labai svarbus – regioninis aspektas. Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Socialinio klimato fondo idėja labai paprasta: klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – renginyje kalbėjo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Aplinkos ministerijos prioritetas – renovacija
Aplinkos ministerija plane numatė keturias pagrindines renovacijos priemones: kompleksinę ir dalinę daugiabučių renovaciją bei kompleksinę ir dalinę vienbučių ir dvibučių namų renovaciją. Iš viso renovacijai skirta daugiau kaip 372 mln. eurų. Didžiausia dalis – 269 mln. eurų – bus skirta daugiabučių renovacijai, įskaitant naujovę – dalinę renovaciją. Vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei ir dalinei renovacijai numatyta 103 mln. eurų.
Kompleksinės daugiabučių renovacijos metu siekiama pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos suvartojimą bent 40 proc. Techninei paramai (investicijų planui, renovacijos pasui, sertifikatams, projektavimui, administravimui ir techninei priežiūrai) finansuoti skirta 100 proc. parama. Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas sieks 80 proc., jei namas šildomas iškastiniu kuru, ir 50 proc., jei neiškastiniu. Kitiems gyventojams parama bus diferencijuojama nuo 15 iki 40 proc. pagal Savivaldybių paramos renovacijai indeksą ir bus teikiama iš Klimato kaitos programos lėšų. Iki 2032 m. liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, paremti 7851 pažeidžiamą ir daugiau nei 12 tūkst. kitų namų ūkių.
Naujovė – dalinė renovacija – leis atlikti mažesnės apimties, bet energetiniu požiūriu svarbius darbus, nelaukiant visos renovacijos. Pažeidžiamiems namų ūkiams numatyta 85 proc. parama, jei naudojamas iškastinis kuras, ir 75 proc. – neiškastinis. Kitiems gyventojams parama bus teikiama iš Klimato kaitos programos. Gyventojai galės rinktis bent dvi iš šešių priemonių (stogo šiltinimo, langų ir lauko durų keitimo, karšto vandens sistemos atnaujinimo, šilumos punkto atnaujinimo, šildymo sistemos modernizavimo, saulės elektrinės įrengimo) ir sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Pagal šią priemonę planuojama iš dalies renovuoti daugiau nei 2300 daugiabučių.
Taip pat numatytos priemonės vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei ir dalinei renovacijai. Pažeidžiamiems namų ūkiams parama sieks 85 proc. iškastinį kurą naudojantiems namams ir 75 proc. – neiškastiniam kurui. Iki 2032 m. planuojama kompleksiškai renovuoti 2450 vienbučių ir dvibučių namų, iš dalies atnaujinti 1325.
Planus pristatė ir kitos institucijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė priemones socialinio būsto trūkumo problemai spręsti, kurios apims energetiškai efektyvių A++ būstų plėtrą. Susisiekimo ministerija 2026–2032 m. transporto sektoriui skirs 440 mln. eurų investicijų, nukreiptų į elektromobilių infrastruktūros, dviračių ir viešojo transporto plėtrą. Aplinkos projektų valdymo agentūra informavo apie Energijos taupymo konsultacijų centrus, kur gyventojai galės gauti individualias konsultacijas būsto modernizavimo, darnaus judumo transporto priemonių įsigijimo, paraiškų Socialiniam klimatui fondui rengimo ir projektų įgyvendinimo klausimais.
Išskyrė naudą pažeidžiamiausiems ir institucijų bendradarbiavimą
Diskusijoje po pristatymo dalyviai aptarė numatomą naudą Lietuvai ir investicijų svarbą pažeidžiamiausiems gyventojams. Renginyje dalyvavo aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, EK atstovė E. Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius, Europos Komisijos DG CLIMA skyriaus vadovas Marcos Gonzalez Alvarez ir Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.
Viceministrė A. Paliukėnaitė akcentavo, kad svarbu užtikrinti, jog priemonės pasiektų pažeidiamus namų ūkius, o savivaldybių indėlis, kaip arčiausiai gyventojų esančių institucijų, yra itin vertingas. EK atstovė A. Sukova pabrėžė skaidrumo ir informavimo apie pokyčius svarbą, siekiant sukurti pasitikėjimą institucijomis ir tikisi, kad po penkerių metų bus matomas sumažėjęs skurdo lygis. Aptarta, kad dalinė renovacija, būdama prieinamesnė, galėtų paskatinti procesus, ypač svarbi ji būtų kultūros paveldo teritorijose esantiems namams. Dalyviai sutiko, kad sėkmingam Socialinio klimato plano įgyvendinimui būtinas socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, verslo įtraukimas ir tarpinstitucinis dialogas.
