Bepiločiai orlaiviai, plačiojoje visuomenėje labiau žinomi kaip dronai, tampa vis svarbesne Lietuvos transporto, verslo ir viešųjų paslaugų ekosistemos dalimi. Jie naudojami infrastruktūros priežiūrai, nekilnojamo turto ir energetikos objektų apžiūrai, geodeziniams matavimams, filmavimams, viešojo saugumo užtikrinimui ir daugelyje kitų sričių. Augant bepiločių orlaivių skaičiui, didėja ir poreikis užtikrinti, kad jų skrydžiai būtų vykdomi saugiai bei netrukdytų kitų oro erdvės naudotojų veiklai.
„Dronai vis plačiau naudojami ne tik pramogoms, bet ir verslui, infrastruktūros priežiūrai, viešajam saugumui bei strateginių objektų apsaugai. Kuo daugiau jų mūsų danguje, tuo svarbiau žinoti, kas ir kur skrenda. Nauja sistema įneša daugiau tvarkos į oro erdvę, kartu mažindama biurokratiją ir leisdama dronų naudotojams leidimus gauti paprasčiau. Neramiais geopolitiniais laikais tai tampa ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimu“, – sako susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė.
Siekdama sudaryti sąlygas saugiam dronų integravimui į bendrą oro erdvę, „Oro navigacija“ prieš keturis mėnesius atnaujino leidimų išdavimo tvarką valdomoje oro erdvėje ir išplėtė Bepiločių orlaivių (BO) eismo valdymo sistemos galimybes. Nuo šiol dronų operatoriai paraiškas gali teikti ir leidimus gauti patogiau ir greičiau, naudojant skaitmeninę platformą. Leidimų išdavimas per sistemą leidžia efektyviau koordinuoti skrydžius ir užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą tarp oro erdvės naudotojų valdomoje oro erdvėje, aplink pagrindinius šalies oro uostus.
„Mūsų uždavinys – užtikrinti, kad bepiločių orlaivių integracija į oro erdvę vyktų saugiai, efektyviai ir būtų paremta šiuolaikiniais technologiniais sprendimais. Sistemos plėtra ir leidimų išdavimo proceso skaitmenizavimas ne tik palengvina veiklą dronų operatoriams šiandien, bet ir kuria saugesnę, išmanesnę ir vis labiau skaitmenizuotą oro erdvę. Šiandien, kai regiono saugumo iššūkiai reikalauja didesnio budrumo, pilno žemutinės oro erdvės vaizdo kūrimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu sprendimu, padedančiu užtikrinti saugesnį Lietuvos dangų“, – sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Dronų naudojimas kasdienėje veikloje auga
„Oro navigacija“ vystomoje BO eismo valdymo sistemoje per pirmuosius keturis elektroninių leidimų išdavimo mėnesius užsiregistravo beveik 700 naudotojų, o per šį laikotarpį pateikta 419 skrydžių paraiškų vykdyti skrydžius valdomoje oro erdvėje.
Viso per pirmuosius mėnesius buvo patvirtinta apie 70 proc. visų pateiktų paraiškų. Palyginimui, iki elektroninių leidimų išdavimo pradžios ir procesų perkėlimo į UTM sistemą, patvirtinamų paraiškų dalis siekė apie 50 proc.
„Tokie skaičiai rodo, kad naudotojai vis geriau supranta nustatytą tvarką, o skaitmenizuotas procesas leidžia greičiau ir patogiau suderinti skrydžius valdomoje oro erdvėje. Pavyzdžiui, perėjimas nuo popierinių paraiškų teikimo prie skaitmeninio proceso ne tik supaprastino jų teikimą, bet ir ženkliai padidino sistemos prieinamumą. Tai rodo ir skaičiai, jog per keturis mėnesius buvo apdorota 1,5 karto daugiau paraiškų nei per ankstesnius šešiolika mėnesių. Mūsų tikslas buvo sukurti aiškią ir patogią sistemą, kuri padėtų tiek dronų naudotojams, tiek institucijoms“, – pažymi „Oro navigacijos“ atstovas.
Kaip rodo „Oro navigacijos“ duomenys, didžiausias skrydžių aktyvumas šiuo metu fiksuojamas Kauno regione, o tam daugiausiai įtakos turi „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros projektas. Projekto įgyvendinimui pasitelkiamos moderniosios technologijos, ypač bepiločiai orlaiviai. Vasaros sezonu paraiškų skaičius bepiločių orlaivių skrydžiams išauga ir Palangos bei viso pajūrio regione. Tai atspindi ne tik augančią dronų paslaugų rinką, bet ir didėjantį profesionalių bepiločių orlaivių naudojimą infrastruktūros priežiūros, statybų, energetikos, filmavimo, žemėlapių sudarymo bei kituose sektoriuose.
„Oro navigacija“ akcentuoja, jog sistema tampa vis svarbesniu įrankiu ne tik dronų operatoriams, bet ir strateginę infrastruktūrą valdančioms organizacijoms. Šiuo metu leidimus per sistemą jau išduoda AB „Litgrid“, „Amber Grid“, „Ignitis“, Giraitės ginkluotės gamykla, Lietuvos oro uostai, „KN Energies”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Karinės oro pajėgos, Viešojo saugumo tarnyba.
„Tai reiškia, kad skrydžių planavimo ir leidimų gavimo procesas tampa vis labiau centralizuotas ir patogesnis naudotojams. Vietoje skirtingų procedūrų ir atskirų komunikacijos kanalų vis daugiau organizacijų renkasi vieningą skaitmeninę platformą. Siekdama į sistemą integruoti dar daugiau geografinių zonų valdytojų bei sukurti vientisą bepiločių orlaivių eismo valdymo ekosistemą visoje Lietuvoje“, – teigia „Oro navigacijos“ generalinis direktorius.
Nors leidimų gavimo procesas nesudėtingas, nesankcionuoti skrydžiai dar fiksuojami
„Oro navigacija“ pastebi, kad gauti leidimą skrydžiui skaitmeninėje sistemoje nėra sudėtinga, taip pat auga naudotojų sąmoningumo bei vykdoma aktyvi komunikacija, vis dar fiksuojami pavieniai nesankcionuoti skrydžiai valdomoje oro erdvėje.
Kaip akcentuoja „Oro navigacija“, tokie atvejai gali kelti grėsmę aviacijos saugai, sutrikdyti oro uostų veiklą ar apsunkinti kitų oro erdvės naudotojų darbą. Būtent todėl „Oro navigacija“ ragina visus bepiločių orlaiviųnaudotojus prieš kiekvieną skrydį pasitikrinti informaciją BO eismo valdymo sistemoje ir įsitikinti, kad visi reikalingi leidimai yra gauti.
„Leidimą gauti nėra sunku, tačiau svarbiausia iš anksto susiplanuoti skrydį, susipažinti su reikalavimais ir laikytis nustatytų taisyklių. Tam tikros paraiškos gali būti atmetamos ne dėl pačios veiklos pobūdžio, o dėl neišsamiai pateiktos informacijos arba neatitikimų nustatytai tvarkai“, – pabrėžia S. Batavičius.
Kaip pabrėžia „Oro navigacija“, nuoseklus taisyklių laikymasis yra svarbus ne tik dėl teisinių reikalavimų, bet ir dėl skrydžių saugos. Valdoma oro erdvė yra aplinka, kurioje vyksta intensyvus pilotuojamų orlaivių eismas, todėl kiekvienas bepiločio orlaivio skrydis turi būti tinkamai koordinuojamas.
Svarbus ir visuomenės švietimas
Vienas svarbiausių BO eismo valdymo sistemos projekto prioritetų yra ne tik technologinis sprendimas, bet ir nuolatinis darbas su bendruomene bei visuomenės švietimas.
„Nuo metų pradžios jau surengėme tris viešus nuotolinius seminarus, skirtus supažindinti naudotojus su sistema, skrydžių planavimu ir leidimų gavimo procesu. Bendrovės atstovai taip pat dalyvavo dar keliuose renginiuose kaip kviestiniai pranešėjai ir ekspertai, pristatydami bepiločių orlaivių integracijos sprendimus Lietuvoje“, – dalinasi „Oro navigacijos“ atstovas.
Rudenį planuojama surengti naują nuotolinių seminarų ciklą, kuriame bus aptariami dažniausiai kylantys klausimai, praktiniai leidimų gavimo aspektai bei tolimesnė BO eismo valdymo sistemos plėtra. Specialistai taip pat nuolat konsultuoja naudotojus telefonu bei elektroniniu paštu, atsakinėja į klausimus socialiniuose tinkluose ir padeda spręsti praktines situacijas planuojant skrydžius.
BO eismo valdymo sistema arba kitaip Lietuvos bepiločių orlaivių žemėlapis, pasiekiamas interneto svetainėje utm.ans.lt bei naudojantis mobiliąja programėle „Lithuania Drone Map“. Programėlę, skirtą „iOS“ ir „Android“ įrenginiams, galima nemokamai atsisiųsti „App Store“ bei „Google Play“ parduotuvėse.
