Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra gyvybiškai svarbi socialinės partnerystės ašis, jungianti darbdavius, darbuotojus ir valstybę bendram tikslui – siekti, kad kiekvienas darbuotojas iš darbo namo grįžtų sveikas. Kasmet įmonėse įvyksta nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su netinkamu ar nepakankamu įmonių vidinio vidaus eismo organizavimu. Šiemet VDI gavo du pranešimus apie mirtinus sužalojimus, abu darbuotojai žuvo transporto priemonėms važiuojant atbuline eiga.
2026 m. kovo 30 d. UAB „K K“ vairuotojas A. L. statybvietėje, išlipęs iš transporto priemonės, judėjo pėsčiomis darbo zonoje link frezos. Tuo metu kitos įmonės – subrangovo UAB „J H“ – darbuotojo R. G. atbuline eiga vairuojamas sunkvežimis kliudė A. L., kuris patyrė mirtiną traumą. Buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai dėl saugaus važiavimo atbuline eiga ir bendroji pareiga nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.
2026 m. gegužės 22 d. UAB „G“ statybininkas V. M. statybvietėje ėjo smėlėtu keliu pažiūrėti, kaip vykdomi betonavimo darbai. Jam einant link ekskavatoriaus, tuo pačiu keliu atbuline eiga važiavo UAB „R“ darbuotojo D. M. vairuojamas sunkvežimis. Sunkvežimis partrenkė V. M. ir prispaudė jį po transporto priemonės ratu, darbuotojas patyrė mirtiną traumą. Liudininkų teigimu, statybvietėje vyravo didelis triukšmas, sunkvežimio garsinis signalas neveikė arba nebuvo girdimas, o kelias buvo minkštas ir klampus, todėl vairuotojas važiavo greičiau, kad neužklimptų.
Pažymėtina, kad abiejų šių nelaimingų atsitikimų aukomis tapo pėsti darbuotojai. „Tokie įvykiai labai aiškiai parodo, kad įmonės vidaus eismo sauga negali būti vertinama tik iš vairuotojo perspektyvos. Transporto priemonių judėjimo zonoje rizika kyla ir pėstiesiems darbuotojams, kurie gali atsidurti aklojoje zonoje, neišgirsti įspėjamojo signalo ar neturėti saugaus judėjimo maršruto“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Analizuojant pažeidimus, išryškėja tendencija, kad incidentai gamyklų kiemuose, sandėliuose, statybvietėse ir logistikos centruose yra vieni pavojingiausių. Dažnas scenarijus – transporto priemonės važiavimas atbuline eiga, kai dėl riboto matomumo, triukšmingos aplinkos, neveikiančių signalų bei netinkamai organizuojamo eismo (neatskirtų darbuotojų ir transporto judėjimo srautų) judantys krautuvai, sunkvežimiai ar kitos transporto priemonės kliudo ir sunkiai ar mirtinai sužaloja pėsčius darbuotojus.
Svarbu pabrėžti, kad nelaimingų atsitikimų pasekmės nesibaigia įvykio vietoje. Nukentėję darbuotojai gali tapti neįgalūs, patirti potrauminio streso sindromą, nesaugumo jausmą, neviltį, panikos priepuolius ar depresiją. Nelaimės taip pat sukelia sunkų psichologinį krūvį įvykio dalyviams ir jų šeimoms. „Todėl prevencinės priemonės turi būti vertinamos ne kaip formalumas, o kaip reali galimybė išvengti negrįžtamų pasekmių“, – akcentuoja S. Balčiūnas.
Įmonėms nelaimingi atsitikimai darbe gali reikšti patyrusių specialistų praradimą, veiklos sutrikdymą ir finansinius iššūkius.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis numato, kad du ar daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje, privalo bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, informuoti vieni kitus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius.
Įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas turi būti organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles. Už saugaus eismo organizavimą atsako darbdavio įgaliotas asmuo. VDI akcentuoja, kad darbdaviai, vertindami profesinę riziką, turėtų identifikuoti pavojus, susijusius su transporto priemonių naudojimu: įvertinti jų judėjimo greitį, važiavimą atbuline eiga, krovinių pakrovimą ir iškrovimą, taip pat nustatyti asmenis, kurie gali būti sužeisti.
„Vien tik darbuotojo instruktavimo nepakanka, jeigu pati darbo aplinka ir eismo organizavimas nėra saugūs. Darbdavys turi įvertinti, kur kertasi pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo keliai, ar galima šiuos srautus fiziškai atskirti, ar pakanka matomumo, ženklinimo ir signalizavimo priemonių bei ar jos iš tiesų veikia“, – sako S. Balčiūnas. Svarbu nustatyti prioritetus prevencinėms priemonėms, jas įgyvendinti ir periodiškai peržiūrėti rizikos vertinimą, ypač atsiradus pokyčiams. Tikslinga konsultuotis su darbuotojais, nes jų žinios ir praktinė patirtis gali padėti užtikrinti tinkamą pavojų nustatymą. Darbdaviai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į signalizavimo sistemų veikimą transporto priemonėse ir laiku šalinti pastebėtus sutrikimus.
Daugiau patarimų, kaip saugiai organizuoti pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimą įmonės teritorijoje, pateikiama VDI parengtose „Įmonės vidaus eismo organizavimo metodinėse rekomendacijose“.
