Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 10 dieną pareiškė, kad Rusija svarsto galimybes bandymais įbauginti ir susilpninti NATO. Lietuva, reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių objektus, neribotam laikui sustiprino kritinės infrastruktūros apsaugą.
Sustiprinta tiltų, elektros pastočių, dujų tiekimo sistemos ir ryšių mazgų apsauga. Strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus jai padeda Lietuvos kariuomenė.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva savo veiksmais Rusijos neprovokuoja, o stiprina gynybą kaip suvereni NATO ir Europos Sąjungos valstybė. Pasak ministro, žvalgybos informacija vertinama kasdien, o veiksmai derinami su NATO sąjungininkėmis.
Liepos 15 dieną ministras sakė, kad Lietuvos žvalgyba tuo metu nefiksavo Rusijos pajėgų telkimo prie šalies sienos, todėl konvencinės grėsmės nematė. Tačiau jis perspėjo, kad daugėja provokacijų ir vadinamųjų netikros vėliavos kampanijų galimybių, o Kremliaus elgesys tampa agresyvesnis.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad žvalgybos duomenys rodo galimas Rusijos provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kuriomis būtų tikrinama NATO vienybė. Jo teigimu, galimi išpuoliai galėtų būti nukreipti prieš regiono kritinę infrastruktūrą ir vykdomi tiek konvencinėmis, tiek kitomis priemonėmis.
Liepos 20 dieną R. Kaunas sakė, kad Kremlius, nepasiekdamas pergalės Ukrainoje, naujo laimėjimo siekia Baltijos regione ir Lenkijoje. JAV, kaip pranešė „The Telegraph“, įspėjo Varšuvą apie galimą ribotą Rusijos karinę provokaciją prieš Lenkiją artimiausiais mėnesiais.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė, tačiau sakė manantis, kad ji tikėtina, nes paskelbta patikimame leidinyje. R. Kaunas nurodė, kad galimas Lietuvos atsakas neviešinamas, bet veiksmai Aljanse koordinuojami kaip bendras reagavimas į grėsmes.
