Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas Vokietijos šiaurėje esančiame Flensburge su Baltijos jūros regiono šalių ministrais aptars bendrą atsaką į dronų keliamas grėsmes, dezinformaciją ir išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą bei demokratinius procesus.
Vienuolika valstybių sieks veikti kaip vienas regionas
Vokietijos federalinio vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto sušauktame susitikime, be Lietuvos ir Vokietijos, numatyta Airijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ministrų dalyvavimas.
Derybos vyks Miurviko karinio jūrų laivyno akademijoje Flensburge ir nebus viešos. Po jų 13.30 val. numatytas Vokietijos federalinės jūrų policijos pajėgumų demonstravimas.
Šaltiniuose susitikimo data nurodoma skirtingai: „15min“ pranešė, kad jis vyks ketvirtadienį, rugpjūčio 27-ąją, o Vokietijos žiniasklaidos grupė RND skelbia, kad ministrai rinksis penktadienį, rugpjūčio 28-ąją.
A. Dobrindtas susitikimą inicijavo siekdamas tarptautiniu mastu geriau koordinuoti hibridinių grėsmių atgrasymą ir atrėmimą.
M. Katelyno teigimu, tokios grėsmės nepaiso valstybių sienų, todėl atsakas negali apsiriboti nacionalinėmis priemonėmis. Valstybės turi operatyviai keistis informacija, telkti pajėgumus ir veikti kaip vienas regionas.
Ministras pabrėžė, kad dronai, dezinformacija ir išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą sudaro bendrą grėsmių visumą. Todėl būtina ne tik reaguoti į incidentus, bet ir užkirsti kelią žalai.
„Kritinė infrastruktūra yra mūsų visos gynybinės sistemos dalis – jos apsauga turi būti tarp prioritetų. Turime iš anksto numatyti, kaip priešas bandys mus išbandyti, ir būti pasirengę atsakymą duoti dar prieš žalai tampant faktu“, – sakė M. Katelynas.
Dronų incidentai palietė Vokietiją ir Rumuniją
Vienas tiesioginių susitikimo kontekstų – rugpjūčio 5 dieną Leipcigo–Halės oro uoste rytų Vokietijoje aptiktas dronas. Pirminiais duomenimis, jame buvo karinis sprogmuo ir detonatorius, o pats aparatas rastas netoli Ukrainos transporto lėktuvo.
Vokietijos specialistai detonatorių nukenksmino. A. Dobrindtas incidentą pavadino naujos kokybės grėsme ir galimu hibridinio išpuolio scenarijumi.
Kas paleido droną, kol kas nenustatyta. Vokietijos ministras atsisakė spekuliuoti dėl vykdytojų, tačiau neatmetė užsienio valstybės dalyvavimo. Tyrimą pradėjo Drezdeno, Saksonijos žemės sostinės, generalinė prokuratūra ir šios Vokietijos žemės kovos su terorizmu bei ekstremizmu centras.
Kitas incidentas užfiksuotas rugpjūčio 20 dieną Juodojoje jūroje. Rumunijos F-16 naikintuvas sunaikino sprogmenų turėjusį jūrinį droną už kelių šimtų metrų nuo „Neptun Deep“ dujų projekto, maždaug 80 jūrmylių į rytus nuo Rumunijos uostamiesčio Konstancos.
Rumunijos gynybos ministras Radu Miruță teigė, kad dronas sunaikintas siekiant apsaugoti kelis šimtus platformoje dirbusių žmonių ir kritinę energetikos infrastruktūrą. Ukrainos valdžia oficialiai patvirtino, kad aparatas nebuvo ukrainietiškas.
Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas dėl incidento apkaltino Rusiją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen jį pavadino prieš Europos Sąjungą nukreiptos ir stiprėjančios grasinimų kampanijos bei hibridinio karo dalimi.
Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 6 dieną patvirtino, kad Rusija svarsto galimą ataką prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą, panaudodama perimtus ukrainietiškus dronus. Kartu ministras pabrėžė, kad sprendimas surengti tokį išpuolį nėra priimtas ir konkrečios jo datos nėra.
R. Kauno teigimu, ukrainietiško drono panaudojimas galėtų tapti „netikros vėliavos“ operacija, skirta suklaidinti dėl tikrojo išpuolio vykdytojo ir leisti Maskvai neigti atakavus NATO teritoriją.
Nuo birželio 18 dienos Lietuvos kariuomenė padeda saugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungties „LitPol Link“ skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.