Balandžio 15 d., trečiadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtojais išrinkti dviejų mokslinių darbų autoriai. Jie tampa kandidatais atstovauti Lietuvai tarptautiniame ES jaunųjų mokslininkų konkurse (European contest for young scientists – EUCYS), kuris vyks š. m. rugsėjį Kylyje, Vokietijoje. Šiame konkurse kasmet pristatomi geriausi mokinių atlikti moksliniai tyrimai ES ir už jos ribų.
Pirmąją vietą konkurso nacionaliniame etape užėmė dvyliktokė Jogailė Grincevičiūtė iš Vilniaus privačios gimnazijos už darbą „Tetrafluoro-izobutilamino benzensulfonamidų sintezė ir karboanhidrazių I, II, IX izoformų slopinimo tyrimai“ (darbo vadovas Mantas Žvirblis).
Jogailei mokslinio darbo temos idėja kilo po to, kai vienas iš artimo rato žmonių neteko šeimos nario dėl onkologinės ligos.
„Tyrimo metu siekiau išsiaiškinti, kokia molekulė gali slopinti fermentus, siejamus su vėžiu“, – pasakoja laureatė.
Dar vieni pirmosios vietos nugalėtojai – dešimtokai Aistis Domeika ir Austėja Gudaitė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos už darbą „Naujas biomechaninis principas sportinių vidpadžių gamyboje“ (darbo vadovas Rimtautas Gudas).
„Sportuoju, siekėme kitiems padėti pasiekti geresnių sportinių rezultatų, tad kilo idėja sukurti vidpadžius, kurie pagal kainą, individualizavimą būtų pasiekiami visiems, o ne tik profesionalams“, – darbą pristato Aistis.
Konkurso dalyvius ir laureatus sveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Žvelgdama į jus, matau tuos kantrius, drąsius tyrėjus, kurie savo laiką skiria paieškoms. Mokslas – tai gyvas procesas, reikalaujantis preciziškumo ir gebėjimo nepasiduoti, kai bandymas, teorija nepavyksta ar nepasitvirtina. Linkiu, kad tas smalsumo variklis, kuris atvedė jus iki nacionalinio etapo, neužgestų“, – sakė ministrė.
Konkursui Lietuvoje – 30 metų
„Šiemetinis ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas yra ypatingas – minime 30 metų Lietuvos dalyvavimo šiame konkurse sukaktį. Per tris dešimtmečius šis konkursas tapo puikiu tramplinu jauniesiems Lietuvos talentams žengti pirmuosius žingsnius į didįjį mokslo pasaulį, pristatyti savo idėjas, tyrimus ir atradimus tarptautinei bendruomenei“, – sakė Ieva Šablevičiūtė-Visockienė, mokslininkė, nacionalinį ES jaunųjų mokslininkų konkurso etapą organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) STEAM plėtros ir inovacijų skyriaus vadovė.
Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius, pasidžiaugė, kad per 30 Lietuvos dalyvavimo konkurse metų buvo išugdyti žmonės, kurie šiandien tęsia darbą Lietuvos ir pasaulio universitetuose, įkūrė startuolius, darbuojasi aukštųjų technologijų kompanijose ir kuria dalykus, kurie svarbūs visai visuomenei.
„Jauniesiems mokslininkams linkiu nebijoti kelti pačių įžūliausių, drąsiausių idėjų, nes iš klaidų kartais galima išmokti daugiau nei iš standartinio vadovėlio“, – kalbėjo LINEŠA vadovas.
Šiais metais ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo baigiamajam turui buvo atrinkti iš viso 26 įvairių mokslo sričių darbai, kurių autoriai – 36 mokiniai, darbams vadovavo 23 vadovai.
Nacionalinio etapo dalyvius vertino ir laimėtojus išrinko iš įvairių mokslų sričių mokslininkų sudaryta komisija.
Konkurso partnerio LR Valstybinis patentų biuro komisija taip pat vertino darbus ir išrinko inovatyviausius.
Antrosios vietos laimėtojai
Antrąją vietą šiemetiniame ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape iškovojo darbo „Tetraciklis variklis“ autorius Ignas Beniulis (vadovė Irena Skamarakienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija).
Ignas už šį darbą apdovanotas ir buvusio konkurso laureato, dabar – Kalifornijos universiteto San Diege mokslininko – Juliaus Bogomolovo įsteigtu piniginiu prizu.
Taip pat šiam darbui LR Valstybinio patentų biuro komisija skyrė trečiąją vietą Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimuose.
Taip pat antrąją vietą ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape užėmė darbo „Antocianinais papildytos indikatorinės juostelės pieno produktų kokybei nustatyti“ autorė Gertrūda Narauskaitė (vadovė Marta Marčiulionytė, Kauno tvirtovės VII fortas). Valstybinio patentų biuro komisija šiam darbui irgi skyrė antrąją vietą.
Antrąja vieta konkurse įvertinta ir darbo „Substrate-dependent Modulation of Amino Acid Composition in Fusarium venenatum: an Experimental and Genome Level Analysis“ autorė Arielė Rupšė (vadovė Vilma Baužienė, Meridiano licėjus). Arielei atiteko ir specialusis konkurso prizas – kelionė į 2027 m. rugsėjį vyksiantį „Šveicarijos talentų forumą“.
Trečiosios vietos laimėtojai
Trečiąją vietą pelnė darbo „Kale kopūstų biocheminių rodiklių pokyčiai auginant skirtingame dirvožemyje“ autorės Vytautė Stuopelytė, Adrija Kolomijec (vadovės Virginija Savickaitė, Danguolė Vaičekauskienė, Šiaulių Didždvario gimnazija).
Taip pat trečiąja vieta įvertinta darbo „Paprastojo erškėčio vaisių brandos tarpsnio antioksidacinės savybės“ autorė Ugnė Andriuškaitė (vadovė Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija).
Trečiąją vietą užėmė ir darbo „Didžiųjų kalbos modelių (LLM) integracija ambulatorinės grandies klinikinės dokumentacijos optimizavimui: paties sukurtos programinės įrangos poveikio gydytojų darbo trukmei ir kognityvinei apkrovai pjūvinis tyrimas“ autoriai Lijana Airapetian ir Maksim Korovin (vadovas Benedikt Bachmetjev, Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija, Klaipėdos Žaliakalnio gimnazija).
Šis darbas laimėjo ir pirmąją vietą Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimuose.
Dar vieni konkurso etapo trečiosios vietos laimėtojai – darbo „Raudondumblio šakotojo banguolio poveikis didžiojo milčiaus lervų augimui, biomasės prieaugiui ir maistinei vertei“ autoriai Eglė Norvilaitė ir Erikas Suchanovas (vadovė Daiva Urbštienė, Palangos senoji gimnazija).
Tuo tarpu pagyrimo raštu įvertinti: Gerda Stralkutė ir Airida Baliūnaitė už darbą „Kada dėti medų į arbatą?“ (vadovė Sigita Dzimijonienė, Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija).
Lukas Mockus ir Erikas Volodko už darbą „Biokuro (biodujų, bioetanolio ir biodyzelino) gavimo galimybių tyrimas namų sąlygomis“ (vadovė Jūratė Paukštienė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija);
Elena Visakavičiūtė už darbą „Baltijos jūros kranto kaita Klaipėdoje 2025 m.“ (vadovė Solvita Dimienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija);
Andrėja Jokubynaitė, už darbą „Skirtingų kaitinimo temperatūrų poveikis riebalų rūgščių oksidacijos produktų susidarymui sėklose“ (vadovė Daiva Paškauskienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija);
Paulina Rutkauskaitė už darbą „Mėgėjiškų astronominių stebėjimų tikslumo ribos empirinė Jupiterio palydovų orbitų duomenų analizė“ (vadovas Kęstutis Kulikauskas, Panevėžio 5-oji gimnazija);
Ugnė Karečkaitė, už darbą „Bioplastikinio sėklų apdangalo krakmolo pagrindu sintezė ir rinkos prilyginimas“ (vadovė Marta Marčiulionytė, Kauno Tvirtovės VII fortas);
Emilė Kniuliūtė, už darbą „Siauražnyplių vėžių (Astacus leptodactylus) augimo spartos ir kanibalizmo dažnio priklausomybė nuo mitybos šaltinio“ (vadovė Indrė Mačiulskė, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija;
Smiltė Vaičiukynė, už darbą „NileBright analyzer™ – nanoplastikų detektorius laboratoriniams ir aplinkos tyrimams“ (vadovas Vladimir Orlov, Kauno tvirtovės VII Fortas);
Ignas Ereminas už darbą „Laimo ligos sukėlėjų Borrelia burgdorferi sensu lato komplekso paplitimo tyrimas Radviliškio miesto Antaniškių miške surinktose Ixodes ricinus erkėse“ (vadovė Lionė Semeniukienė, Radviliškio Lizdeikos gimnazija).
Paskatinamasis Valstybinio patentų biuro prizas atiteko darbo „Inžinerinių sprendimų kūrimas mokyklos valgyklos eilėms mažinti ir vietų skaičiui didinti“ autoriui Kiprui Lukoševičiui (darbo vadovas Ignas Jurčiukonis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus).
Kitu paskatinamuoju patentų biuro prizu įvertinti darbo „Biokuro (biodujų, bioetanolio ir biodyzelino) gavimo galimybių tyrimas namų sąlygomis“ autoriai Lukas Mockus ir Erikas Volodko (vadovė mokytoja metodininkė Jūratė Paukštienė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija).
„Džiugu matyti, kad šis konkursas kasmet suburia daug smalsių, kurti norinčių jaunų žmonių. Valstybiniam patentų biurui kartu su Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija labai svarbu palaikyti jaunuosius kūrėjus pačioje jų kaip mokslininkų kelionės pradžioje,“ – sakė Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kiriliauskaitė.
Kvietimas į tarptautinį mokslo pasaulį
„Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros organizuojamas ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas mokiniams atveria kelius į tarptautinį mokslo pasaulį, nes laimėtojai įgyja galimybę atstovauti Lietuvai kasmet Europos Komisijos organizuojamame ES jaunųjų mokslininkų konkurse“, – dėstė I. Šablevičiūtė-Visockienė.
ES jaunųjų mokslininkų konkursas yra svarbiausia mokinių mokslo mugė Europos Sąjungoje, pritraukianti tūkstančius dalyvių.
Kiekvienais metais renginys suburia perspektyvius, talentingus mokinius ir šviesius jaunus (14–20 metų) protus tam, kad pristatytų savo projektus tarptautinei teisėjų komisijai.
Tai vienintelis konkursas Europos Sąjungoje, kurio apimtis ir keliami reikalavimai mokinių projektų kokybei atitinka moksliniams tyrimams keliamus reikalavimus.
„Dalyvavimas šiame konkurse yra didelis pasiekimas ir išskirtinių pastangų rezultatas. Kartu – puiki proga dar mokykloje išbandyti mokslininko kelią su visais jo elementais – idėjos sugalvojimu, duomenų rinkimu ir analize, išvadų darymu, o galiausiai – aprašo parengimu ir pristatymu konferencijos tipo renginyje, taip patiriant mokslininko laukiančius iššūkius ir išmokstant juos įveikti. Be to, tai ir proga pažinti save, geriau suprasti, kokia veikla patinka ir kokį profesinį kelią verta rinktis ateityje“, – sakė I. Šablevičiūtė-Visockienė.
Vieta, kur gimsta ateities atradimai
Lietuvos kelias ES jaunųjų mokslininkų konkurse prasidėjo 1996 metais, kai mūsų šalis įgijo teisę organizuoti nacionalinį etapą ir deleguoti savo atstovus į tarptautinį konkursą.
Jau 1997-aisiais Lietuva pirmą kartą žengė į Europos sceną – Milane, Italijoje, mūsų jaunieji mokslininkai pristatė savo darbus tarptautinei komisijai.
Nuo 1997 iki 2025 metų Lietuvos atstovai pelnė net 27 prizines vietas: 2 pirmąsias vietas, 3 trečiąsias vietas ir net 22 specialiuosius prizus.
2004 metais Dubline, Airijoje, trečiąją vietą pelnė Laurynas Pliuškys
už projektą „Trakų ežero hidrocheminiai tyrimai“.
2014 metais Varšuvoje, Lenkijoje, trečiąją vietą iškovojo Matas Navickas
su darbu „Obels Malus x robusta pražydinimas in vitro kultūroje“.
2024 metais Katovicuose, Lenkijoje, trečiąją vietą laimėjo Kamilė Milkintaitė
už projektą „Pažangesnio smegenų navikų gydymo link: nauji terapiniai ir diagnostiniai taikiniai“.
Turime ir ypatingų pergalių – aukščiausių įvertinimų Europoje.
2011 metais Helsinkyje, Suomijoje, pirmąją vietą pelnė Povilas Kavaliauskas
su projektu „Naminių musių (Musca domestica) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“, 2022 metais Leidene, Nyderlanduose, pirmąją vietą iškovojo Meda Surdokaitė už darbą „Fluorescencinio dažiklio Nile Red sintezės optimizavimas“.
„Tai istorijos, kurios įkvepia. Tai įrodymai, kad Lietuvos jaunieji mokslininkai yra matomi, vertinami ir pripažįstami tarptautinėje bendruomenėje“, – sako I. Šablevičiūtė-Visockienė.
Tarptautinį ES jaunųjų mokslininkų konkurso etapą kiekvienais metais organizuoja Europos Komisija kartu su vis kitu nacionaliniu koordinatoriumi.
Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Konkurso partneris – Valstybinis patentų biuras.