Lietuvos kariuomenė padės Kazlų Rūdos savivaldybei šalinti rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros padarinius ir pristatyti būtiniausias priemones sunkiai pasiekiamų gyvenviečių žmonėms, rugpjūčio 24-ąją paskelbė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Karių prašoma pasiekti atkirstas gyvenvietes
R. Kaunas pranešė tą pačią dieną gavęs Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos prašymą suteikti kariuomenės pagalbą savivaldybės gyventojams.
Kariuomenės prašoma į sunkiai pasiekiamas gyvenvietes gabenti geriamąjį vandenį, maistą, vaistus ir kitas būtinąsias priemones. Kariai taip pat turėtų padėti šalinti audros padarinius Kazlų Rūdos mieste ir aplinkinėse seniūnijose.
M. Varaška rugpjūčio 24 dienos potvarkiu visoje savivaldybėje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Mero teigimu, be šio sprendimo savivaldybė negalėtų pasitelkti karių ir kitų statutinių tarnybų.
Savivaldybė nurodė, kad ekstremalioji situacija leis paprasčiau pasitelkti kariuomenę ir policiją teritorijoms valyti bei būtiniausioms priemonėms pristatyti. Specialiąją įrangą turinčios įstaigos jau dalijosi generatoriais, bokšteliais ir keltuvais, tačiau naujas režimas leis šiuos išteklius perduoti be papildomų formalių procedūrų.
Be elektros liko apie 1,2 tūkst. vartotojų
Audra Kazlų Rūdos savivaldybėje išvartė daug medžių ir elektros stulpų, nutraukė laidus bei užvertė dalį kelių. Kai kur sutriko ir telefono ryšys.
Rugpjūčio 24-osios vakarą elektros tiekimas dar nebuvo atkurtas maždaug 1,2 tūkst. vartotojų. M. Varaška skaičiavo, kad tai galėjo reikšti 3–4 tūkst. be elektros likusių žmonių.
Savivaldybėje ėmė stigti geriamojo vandens, o nepravažiuojamais keliais atkirstiems gyventojams reikėjo pristatyti maistą. Kadangi mobilusis ryšys veikė ne visur, savivaldybė dar nežinojo, kiek tiksliai žmonių reikia pagalbos.
Meras sakė, kad gyventojams, trečią parą neturintiems elektros, pradėjo trūkti vandens, maisto, medicinos ir higienos priemonių. Būtinąsias paslaugas planuota teikti bent iki rugpjūčio 27–29 dienos, o prireikus – ir iki kitos savaitės pradžios.
Dėl nepašalintų medžių ir kitų pavojų taip pat ketinta riboti žmonių patekimą į dalį parkų bei rekreacinių teritorijų. Savivaldybė svarstė į tvarkymo darbus įtraukti gyventojus, už darbą jiems perduodant išvirtusių medžių medieną ar stambesnes šakas.
M. Varaškos teigimu, audros padaryta žala ir padarinių šalinimui reikalingos lėšos dar neskaičiuojamos, nes pirmiausia būtina pasiekti pagalbos laukiančius žmones.
Elektros atkūrimas kai kur gali užtrukti iki rugpjūčio 29-osios
Visoje Lietuvoje rugpjūčio 22-osios vakarą elektros neturėjo daugiausia 268 tūkst. vartotojų. Vėlų rugpjūčio 24-osios vakarą be elektros jų dar buvo apie 82 tūkstančius.
Elektros skirstymo bendrovės ESO vadovas Renaldas Radvila teigė, kad ši audra buvo daugiau kaip trečdaliu intensyvesnė nei 2024 metais šalį užklupusi audra. Labiausiai nukentėjusiuose Utenos, Kauno, Vilniaus ir Panevėžio regionuose paskutiniams klientams elektros tiekimo atkūrimas galėjo užtrukti iki rugpjūčio 29 dienos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad audra atskleidė įsisenėjusias valstybės problemas, ir apgailestavo, jog jos padariniai likviduojami nepakankamai greitai.
Valstybinių miškų urėdijos pirminiais duomenimis, Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje audra pažeidė apie 17,9 tūkst. kietmetrių medienos. Miško keliuose nuvirtę medžiai apsunkino specialiųjų tarnybų galimybes pasiekti atokesnius gyventojus.
