Lietuvos institucijų perspėjimai dėl galimų Rusijos provokacijų yra skirti pasiųsti žinią Maskvai, o ne gąsdinti šalies gyventojus, pareiškė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Rugpjūčio 24 dieną paskelbtame komentare jis pabrėžė, kad visuomenę apie grėsmes informuoti būtina, tačiau komunikacija neturėtų kelti nepagrįstos baimės.
Kaunas ragina gyventojus neignoruoti pavojaus signalų
Dar rugpjūčio 10 dieną ministras aiškino, kad institucijos privalo kalbėti apie galimas provokacijas ir kartu aiškiai nurodyti, kaip gyventojams elgtis kilus pavojui. Pasak jo, žmonės turėtų reaguoti į oro pavojaus signalus, žinoti artimiausių priedangų vietas, laikytis atokiau nuo langų ir, jei nėra galimybės pasiekti priedangą, slėptis vietoje tarp dviejų sienų.
Taip R. Kaunas atsakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkui Laurynui Kasčiūnui. Šis perspėjo, kad pernelyg dažni pranešimai apie grėsmes gali nuvarginti visuomenę ir lemti, jog realaus pavojaus atveju žmonės į įspėjimus nebereaguos pakankamai rimtai.
Ministras tvirtino, kad komunikacijos tikslas nėra bauginti Lietuvos gyventojus. Jo teigimu, galimomis provokacijomis visuomenę įbauginti siekia pati Rusija, norinti susilpninti NATO valstybių paramą Ukrainai. Apie tokią riziką, anot R. Kauno, kalbėjo ir Jungtinių Valstijų žvalgyba, Lenkija bei kitos šalys.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio 11 dieną taip pat ragino vengti perdėtos isterijos. Jis pabrėžė, kad Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kariuomenė dirba, o valstybė rimtai rengiasi įvairiems scenarijams. Svarbiausiu šalies gynybos prioritetu premjeras įvardijo oro gynybą.
Žvalgyba mato svarstomus, bet dar nepatvirtintus scenarijus
R. Kaunas rugpjūčio 6 dieną pranešė, kad Lietuvos žvalgyba mato Rusiją svarstant provokacijas Baltijos regione. Tarp galimų scenarijų minima vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija – išpuolis, kurį įvykdžiusi šalis mėgintų atsakomybę suversti kitai valstybei.
Ministras pabrėžė, kad Rusija nebuvo priėmusi sprendimo vykdyti konkrečią operaciją. Žvalgyba taip pat neturėjo nei galimos provokacijos datos, nei duomenų apie tiesioginę grėsmę artimiausiu metu.
R. Kauno įvardytame realiausiame scenarijuje Rusija galėtų iš perimtų ar nukritusių ukrainietiškų dronų dalių surinkti veikiantį aparatą ir juo smogti vienoje iš Baltijos šalių, o atsakomybę mėginti suversti Ukrainai. Tai yra žvalgybos vertinimu grindžiama galimybė, o ne pranešimas apie jau suplanuotą operaciją.
Pasak ministro, prie Lietuvos sienų nefiksuojamas Rusijos pajėgų telkimas. Todėl perspėjimas nėra susijęs su artėjančia konvencine Rusijos karine ataka.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau nurodė, kad turima žvalgybos informacija susijusi su galimomis ribotomis kinetinėmis operacijomis prieš Baltijos šalių arba Lenkijos kritinę infrastruktūrą. Tačiau konkreti galimo išpuolio vieta ir laikas nebuvo nustatyti.
Rugpjūčio 14 dieną R. Kaunas taip pat pranešė, kad renkama informacija apie tą rytą NATO pajėgų Latvijoje numušto drono kilmę ir priežastis, dėl kurių jis atskrido į šalies teritoriją.
Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą
Reaguojant į grėsmių vertinimą, Lietuvoje papildomai saugomi svarbūs energetikos objektai: Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ skirstykla Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Kauno apskrityje.
Šių objektų fizinę apsaugą sustiprino Viešojo saugumo tarnyba – kritinius valstybės objektus ir viešąją tvarką sauganti vidaus reikalų sistemos institucija. Prireikus jai numatyta Lietuvos kariuomenės pagalba.
Premjeras M. Sinkevičius paskelbė, kad sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga bus tęsiama ir po rugpjūčio 19 dienos, nors per kelis ankstesnius mėnesius esminių saugumo situacijos pokyčių nebuvo.
R. Kauno teigimu, viena galimos Rusijos provokacijos užduočių būtų išbandyti NATO vienybę ir paskatinti sąjungininkes mažinti paramą Ukrainai. Ministras pareiškė, kad Aljansas paramos nemažins. Jis pakartojo, jog Lietuva padeda Ukrainai technologijomis ir finansiškai, tačiau nėra suteikusi ir nesuteiks savo oro erdvės ar teritorijos karinėms operacijoms prieš kitas valstybes.
Kremlius Lietuvos pareigūnų perspėjimus atmetė. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas juos pavadino istorijomis, skirtomis visuomenei gąsdinti ir tolesnei Baltijos šalių militarizacijai bei NATO infrastruktūros plėtrai regione pateisinti.
