Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo prie Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) prijungti 336,8991 ha valstybinės žemės, iš kurios apie 243 ha sudaro valstybiniai miškai. Teritorijas ketinama naudoti pramonės, logistikos, gamybos, transporto, prekybos ir kitai verslo veiklai, tačiau ministerija pabrėžia, kad projektas dar derinamas ir galutiniai sprendimai nepriimti.
Plėtrai pasirinko dvi ūkinių miškų teritorijas
2023 metų gruodžio 19 dieną Seimas priėmė pataisas, pagal kurias nuo 2026 metų gegužės 1-osios Kauno LEZ plotas turėjo būti atkurtas nuo 534 iki 1 054 ha, prie zonos prijungiant 520 ha. Vis dėlto tarpinstitucinė darbo grupė nustatė, kad greta LEZ nėra tiek laisvos valstybinės žemės, todėl viso numatyto ploto vien valstybiniais sklypais atkurti nepavyks.
Darbo grupė pasiūlė prijungti dvi su dabartine LEZ besiribojančias teritorijas: 67,1909 ha B teritoriją ir 269,7082 ha C teritoriją. Trūkstamą plotą vėliau numatoma formuoti išperkant privačią žemę.
Abi siūlomos teritorijos yra valstybinė žemė, priskirta IV grupės ūkiniams miškams. Kad jų paskirtis galėtų būti pakeista, Kauno rajono savivaldybė turėtų inicijuoti bendrojo plano keitimą.
Įgyvendinus dabar siūlomą beveik 336,9 ha plėtros etapą, bendras Kauno LEZ plotas išaugtų iki beveik 871 ha, tačiau vis tiek nesiektų įstatyme nustatytų 1 054 ha.
Pirmasis projekto variantas paskelbtas birželio 29 dieną, o pataisytą dokumentą ministerija užregistravo rugpjūčio 12-ąją ir pateikė derinti iki rugpjūčio 26 dienos. Palyginus abu variantus, bendras numatomas LEZ plotas sumažintas tik 477 kv. metrais, o B ir C teritorijų neatsisakyta. Dokumentas papildytas nuostata dėl galimo valstybės pagalbos schemos biudžeto pokyčio ir teisiniais patikslinimais.
Aplinkos ministerija ir miškininkai ragina miškų neįtraukti
Aplinkos ministerija projektui nepritarė ir pasiūlė LEZ plėsti kitose darbo grupės svarstytose, tačiau mišku neapaugusiose teritorijose. Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko pasirašytame dokumente pabrėžiama planuojamų prijungti miškų aplinkosauginė, rekreacinė ir socialinė reikšmė.
Miško sklypų įtraukimui nepritarė ir valstybinius miškus prižiūrinti Valstybinių miškų urėdija. Jos miškininkystės direktorius Mindaugas Petkevičius priminė Vyriausybės siekį iki 2030 metų Lietuvos miškingumą padidinti bent iki 35 procentų.
Viešoji įstaiga „Girių inspekcija“, remdamasi „Geoportal“ duomenimis, teigia, kad planuojamoje teritorijoje auga 212 metų ąžuolai, daugiau kaip šimto metų pušynai ir yra Europos Bendrijos svarbos miško buveinių.
Šios organizacijos vertinimai sulaukia ir kritikos. Lietuvos ornitologų draugija, Aplinkosaugos koalicija, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas bei Dainavos gamtos fondas yra pareiškę rimtų abejonių dėl „Girių inspekcijos“ profesionalumo ir veikimo metodų. „Girių inspekcija“ atsakė esanti puolama dėl keliamų klausimų apie aplinkosaugos organizacijų finansavimą.
Ministerija žada vertinti poveikį, o LEZ vadovas perspėja dėl sklypų stygiaus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad prieš priimant sprendimus bus vertinamas poveikis aplinkai, miško atsodinimo ir kompensavimo galimybės. Rugpjūčio 24–28 dienomis ministerija ketina dėl projekto tartis su Aplinkos ministerija.
Ministerijos prognoze, atkūrus visą 1 054 ha Kauno LEZ teritoriją ir ją įveiklinus iki 2039 metų, būtų sukurta 16,8 tūkst. darbo vietų. Skaičiuojama, kad 2025–2039 metais valstybės biudžetas gautų apie 4,3 mlrd. eurų mokesčių.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis teigia, kad 1 054 ha dydžio zona buvo numatyta dar 1996 metais. Pasak jo, kasmet investuotojams subnuomojama apie 20–25 ha, o 2026 metais sulaukta užklausų dėl maždaug 50 ha ir didesnių nei 100 ha teritorijų.
V. Petružio vertinimu, po kelerių metų LEZ gali nebeturėti nė vieno 15 ha ar didesnio vientiso sklypo. Jis taip pat nurodo, kad kai kurios užsienio kapitalo įmonės zonoje veiklą pradėjo per 10–15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.
Rugpjūčio 20 dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerija Kauno rajono savivaldybei skyrė daugiau kaip 2,3 mln. eurų jau vykdomai LEZ infrastruktūros plėtrai ir investicinių sklypų pasiūlai didinti.
