2025 metų IMD pasaulio konkurencingumo reitingas atskleidžia, kad šiuolaikinį konkurencingumą lemia platesnis veiksnių spektras nei vien ekonomikos augimas ar inovacijų lygis. Vis didesnę įtaką valstybių pozicijoms daro didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų svyravimai, investicijų aplinka, talentų prieinamumas ir institucijų patikimumas.
Kasmet Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto sudaromame pasaulio konkurencingumo reitinge, 2025 metais Lietuva smuko 13 pozicijų ir užėmė 34-ą vietą tarp 70 vertintų šalių. Lyginant su 2024 metais, kai Lietuva buvo 21-oje vietoje, tai yra reikšmingas pokytis.
„Lietuva buvo paminėta reitingo aprašomojoje dalyje, kalbant apie rinkos nepastovumą. 2026 m. vadovų apklausose Lietuva išsiskyrė itin aukštu ekonominio neapibrėžtumo vertinimu: net 95,2 proc. apklaustų vadovų nurodė, kad verslo pasitikėjimą labiausiai mažina neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų. Šie duomenys leidžia manyti, kad mūsų šalies rezultatą reitinge paveikė ne tik vidaus ekonomikos rodikliai, bet ir geopolitinė įtampa, prekybos trikdžiai bei suprastėję verslo lūkesčiai“, – komentuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) ekonomistas Titas Budreika.
Šie veiksniai atsispindi ir šių metų reitinge – pozicijų pokyčius patyrė ne tik Lietuva, bet ir tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Šveicarija, Suomija, Islandija ar Norvegija. Tai rodo, kad konkurencingumas tampa vis jautresnis tiek pasauliniams ekonominiams procesams, tiek verslo lūkesčiams.
„Lietuvos kritimą IMD konkurencingumo reitinge reikėtų vertinti suprantant, kad trečdalis reitingo balų priklauso nuo „minkštųjų“, t. y. apklausų būdu surenkamų rodiklių, kurie pastaraisiais metais reikšmingai suprastėjo. Likusi dalis indekso priklauso nuo faktinių duomenų, pagal kuriuos Lietuva vis dar išlieka konkurencinga. Be to, skirtumai tarp šalių yra nedideli, o visi rodikliai turi vienodą svorį, todėl net ir nedideli balų pokyčiai gali lemti reikšmingus vietos pasikeitimus. Pavyzdžiui, Lietuvai pasiekti 24 vietą 2026 m. reitinge būtų užtekę maždaug papildomų 5,24 balų“, – pabrėžia ekonomistas.
Nepaisant reitingo pokyčių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad dalis Lietuvos verslų susiduria su konkurencingumo problemomis, ypač žemesnės pridėtinės vertės prekių segmente. Siekdama spręsti šią problemą, EIMIN yra parengusi priemonių paketą, skirtą Lietuvos ekonomikos konkurencingumui skatinti, o viena iš pagrindinių priemonių – paskatinti įmones modernizuoti savo gamybos linijas.
Seime jau užregistruoti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie turėtų tapti paskata šalies ekonomikos augimui.
Siūlomos lengvatos verslui pagrindinė logika yra paprasta: reinvestuotas pelnas skatina investicijas į produktyvumą, o didesnis produktyvumas didina įmonių konkurencingumą, eksportą ir atlyginimus. Tai prisideda prie bendro ekonomikos augimo, didesnių valstybės biudžeto pajamų, regionų stiprėjimo ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo. Todėl ši lengvata pristatoma ne kaip bendras mokesčių mažinimas verslui, o kaip tikslinė investicijų ir ekonomikos transformacijos skatinimo priemonė.
EIMIN vertinimu, svarbiausia ilgalaikėje perspektyvoje stebėti ne vien metinius reitingų pokyčius, bet ir bendras ekonomikos transformacijos tendencijas.
