Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, viešėdamasis Briuselyje, susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Susitikimo metu aptartas Aljanso rytinio flango saugumas, Lietuvos gynybos stiprinimas, NATO atsakas į hibridines grėsmes bei kiti aktualūs klausimai.
Premjeras patvirtino, kad Lietuva išliks tarp šalių, didinančių gynybos išlaidas. NATO narės Hagos viršūnių susitikime sutarė gynybos išlaidoms skirti 3,5 proc. BVP pagrindinėms reikmėms ir papildomai 1,5 proc. BVP su gynyba susijusiems projektams. Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. BVP, o įvertinus su gynyba susijusias investicijas – 6–7 proc. BVP. NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad Lietuva ne tik vykdo įsipareigojimus, bet ir kuria naują NATO standartą.
„Mūsų saugumas yra bendras, todėl ir atsakas turi būti kolektyvinis. NATO vienybė yra didžiausias mūsų strateginis pranašumas. Aljansas daro Lietuvą saugesnę, o Lietuva savo ruožtu stiprina Aljansą – ne tik skirdama rekordinį finansavimą gynybai, bet ir kurdama konkrečius pajėgumus, būtinus patikimam atgrasymui“, – sakė M. Sinkevičius.
Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje iki 2027 m. išlieka vienu svarbiausių šalies prioritetų, o infrastruktūros sukūrimas vyksta pagal planą. Taip pat aptartas JAV karinių pajėgų buvimas Lietuvoje. M. Sinkevičius pabrėžė, kad ilgalaikis Vokietijos ir JAV įsitraukimas yra esminė patikimo atgrasymo rytiniame flange dalis.
„Mūsų tikslas – iki 2030 metų turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją, stiprią oro ir priešraketinę gynybą bei kitus NATO gynybos planams būtinus pajėgumus. Tačiau saugumas yra bendras Aljanso įsipareigojimas, todėl būtina, kad visos sąjungininkės kuo greičiau didintų pagrindines gynybos išlaidas“, – sakė M. Sinkevičius.
Premjeras pasveikino sprendimą pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos misijos Baltijos šalyse, pabrėždamas jos svarbą greitam reagavimui į grėsmes ir Aljanso teritorijos gynybai. Lietuva siekia didesnio NATO oro pajėgumų, oro erdvės stebėjimo ir valdymo priemonių buvimo regione.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Rusijos hibridinės atakos turi būti vertinamos kaip sisteminga veikla prieš NATO, o ne pavieniai incidentai.
Susitikime taip pat aptarta saugumo padėtis Baltarusijoje, NATO branduolinio atgrasymo svarba, parama Ukrainai ir regiono saugumo klausimai. Premjeras akcentavo, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Europos ir transatlantinės bendruomenės saugumo, todėl Lietuva ir toliau įsipareigoja karinei paramai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus.
M. Sinkevičius pristatė Lietuvos siekį užbaigti Konstitucijos pataisos procedūrą, kuri panaikintų likusius apribojimus visapusiškam Lietuvos dalyvavimui NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo susitarimuose.
