Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša beveik 20 mln. gyvybių visame pasaulyje, tačiau rimtos jų komplikacijos ne visada prasideda staiga. Dažnai jos vystosi nepastebimai, o tradiciniai tyrimai, tokie kaip trumpalaikė elektrokardiograma (EKG) ar net Holterio stebėsena, gali neįrašyti retų, trumpalaikių ritmo sutrikimų epizodų, tokių kaip prieširdžių virpėjimas. Tai kelia sudėtingą klausimą, kaip užfiksuoti tai, kas nevyksta tyrimo metu.
Senstant visuomenei ir daugėjant lėtinių ligų, ši diagnostikos spraga tampa vis aktualesnė. Ypač svarbu pacientus stebėti jų kasdienėje aplinkoje, vertinant ne tik ritmo sutrikimų faktą, bet ir jų dažnį, trukmę, aplinkybes bei progresavimą laikui bėgant.
Kauno technologijos universitetas (KTU), bendradarbiaudamas su telemedicinos bendrove „Teltonika Telemedic“ ir kitais Lietuvos mokslininkais, vysto sistemą, leidžiančią nuotoliniu būdu stebėti širdies ritmą ir atlikti išsamesnį EKG įrašą.
Svarbiausia – po insulto pacientams
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius prof. dr. Vaidotas Marozas pabrėžia, kad sistema pirmiausia kuriama galvojant apie pacientus, kuriems nepastebėti širdies ritmo sutrikimai gali turėti itin rimtų pasekmių, pavyzdžiui, po insulto. Prieširdžių virpėjimas dažnai būna trumpalaikis ir besimptomis, todėl gali likti neužfiksuotas įprastais metodais. Nesant tinkamo gydymo, tai didina pakartotinio insulto riziką.
Naujoji technologija leidžia nuolat stebėti širdies ritmą ir, aptikus įtartiną epizodą, informuoja pacientą vibraciniu signalu ar pranešimu ekrane. Taip galima užfiksuoti ritmo sutrikimą būtent tada, kai jis įvyksta. Nereikia lipnių elektrodų ar laidų – pakanka paliesti integruotus elektrodus. Per minutę užregistruojamas išsamesnis EKG įrašas, kuris perduodamas gydytojui.
Viena iš sistemos naujovių, numatyta pernai suteiktame patente, yra ne tik aritmijos fakto, bet ir aritmijų agregacijos parametro analizė. Šis parametras parodo, kaip ritmo sutrikimų epizodai pasiskirsto laike, suteikdamas gydytojui daugiau informacijos apie ligos progresavimą ir didėjančią komplikacijų riziką.
Patentas – kelias į platesnį taikymą
Kad duomenys būtų patikimi realiomis sąlygomis, sistema naudoja specializuotą signalų apdorojimo algoritmą, atskiriantį pavojingas aritmijas nuo kasdienės veiklos sukeliamo triukšmo. Sistemos technologinis naujumas įtvirtintas patente, kuris apima ne tik riešo įrenginį, bet ir aritmijų analizės algoritmus bei vertinimo parametrus. Tai svarbus žingsnis siekiant platesnio klinikinio taikymo.
„Didžiausia motyvacija išlieka pacientų gyvybių išsaugojimas, jų gyvenimo kokybės gerinimas ir visuomenei naudą kuriantis medicinos progresas“, – teigia V. Marozas. Prie šios technologijos vystymo prisidėjo didelė tarpdisciplininė komanda, įskaitant KTU ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkus bei gydytojus.
Šiuo metu sprendimas gali būti taikomas daugumoje Lietuvos gydymo įstaigų, dalis telemedicinos paslaugų prieinama per ES fondų finansuojamus projektus. Tačiau platesnis tokių sprendimų kompensavimas rizikos grupės pacientams kol kas išlieka siekiamybe.
