Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato naują šeimos politikos priemonių paketą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristato naują šeimos politikos priemonių paketą, kuriam įgyvendinti prireiks beveik 770 mln. eurų. Šis paketas apima devynias priemones, iš kurių trys yra visiškai naujos, o likusios bus reikšmingai tobulinamos ir plečiamos.

Naujų pokyčių tikslas – didinti šeimų finansinį saugumą, sudaryti geresnes sąlygas derinti šeimą ir darbą, palengvinti būsto įsigijimą, pasiruošti mokyklai ir užtikrinti vaikų užimtumą. Taip pat numatytos priemonės grįžtančioms iš emigracijos šeimoms.

Skirtingai nei dabartinė sistema, kurioje valstybės pagalba šeimoms daugiausia koncentruojama pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais, naujasis paketas apima gerokai ilgesnį laikotarpį – nuo būsto įsigijimo iki vaikų mokymosi vyresnėse klasėse.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, valstybės parama neturėtų apsiriboti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, o nuosekliai lydėti šeimą visais vaikų auginimo etapais.

„Šeimoms svarbu žinoti, kad pagalbos sulauks ne tik gimus vaikui, bet ir jam augant, pradėjus lankyti mokyklą ar įžengus į paauglystę. Siekiame ne trumpalaikio efekto, o ilgalaikio poveikio: kad tėvai galėtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą, o vaikai turėtų geresnes galimybes augti ir mokytis. Tai ne tik pagalba šiandien, bet ir daugiau saugumo dėl rytojaus“, – teigė ministrė I. Ruginienė.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad šeimos politikai reikalingi ne pavieniai sprendimai, o tarpusavyje derantys kompleksiniai sprendimai.

„Ši Vyriausybė imasi sprendimų, kad gimstamumo ir šeimos politikos klausimai pagaliau būtų sprendžiami nuosekliai ir kompleksiškai, o šeimos sulauktų paramos visais vaiko auginimo etapais – nuo vaiko gimimo iki brandos. Pernelyg ilgai šiems klausimams trūko nuoseklaus dėmesio, o sprendimai buvo fragmentiški. Užtikrinsime didesnį dėmesį tiek pirmiesiems rūpesčiams vaiko kūdikystėje, tiek mokyklos etapui, tiek derinant šeimos ir karjeros galimybes bei įsigyjant pirmąjį būstą“, – sakė M. Sinkevičius.

Didesnės ir lankstesnės vaiko priežiūros išmokos

Numatoma didinti vaiko priežiūros išmokų dydžius ir suteikti šeimoms daugiau lankstumo, pasirenkant vaiko priežiūros laikotarpį. Siūloma, kad pasirinkus 18 mėnesių alternatyvą, būtų mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, o pasirinkus 24 mėnesių alternatyvą – 60 proc. ir 45 proc. Taip pat siūloma didinti vaiko priežiūros ir tėvystės išmokų lubas nuo 2 iki 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Išmokos būtų mokamos dienomis – 495 arba 675 dienas (iš jų po 62 dienas kiekvienam iš tėvų priklausys neperleidžiami mėnesiai), nebesiejant jų su konkrečiu vaiko amžiumi. Tėvai šiomis dienomis galėtų pasinaudoti iki vaikui sukaks treji metai. Ši priemonė, kuriai įgyvendinti reikia 123,6 mln. eurų, padės spręsti neišnešiotų kūdikių tėvams aktualią išmokų problemą ir suteiks daugiau lankstumo derinant darbą ir šeimą.

Didesnė ligos išmoka prižiūrint sergantį vaiką

Siūloma didinti ligos išmoką tėvams, slaugantiems sergantį vaiką, iki 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tikimasi, kad tai sumažins šeimų pajamų netekimą. Priemonės poreikis siekia 11,3 mln. eurų ir kas mėnesį paliestų apie 82 tūkst. tėvų.

Didesnės pensijų garantijos prižiūrintiems vaikus ir slaugantiems artimuosius

Vaiko priežiūros ar artimojo slaugos laikotarpiu siūloma asmenis pensijų socialiniu draudimu drausti nuo VDU, o ne nuo minimalios mėnesinės algos. Tai leistų sukaupti daugiau pensijos apskaitos vienetų. Priemonei įgyvendinti reikia 50 mln. eurų, ji paliestų apie 56 tūkst. žmonių.

Nauja priemonė – vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis

Siūloma sukurti vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelį vaikams nuo darželio iki 12 metų. Vienam vaikui kasmet būtų skiriama 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (šiuo metu – 384,8 euro). Lėšas būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms. Priemonės poreikis siekia 110 mln. eurų ir paliestų apie 286 tūkst. vaikų.

Vienkartinė parama pasiruošti mokyklai

Priešmokyklinukams ir pradinukams būtų skiriama vienkartinė 2 BSI (148 eurų) išmoka mokinio reikmėms įsigyti, nevertinant šeimos pajamų. Šiai priemonei reikėtų 18 mln. eurų, ji pasiektų apie 120 tūkst. vaikų.

Nemokami pietūs visiems 5–10 klasių mokiniams

Siūloma etapais – nuo 2029 iki 2034 metų – įvesti nemokamus pietus visiems 5–10 klasių mokiniams, nevertinant šeimos pajamų. Šiai priemonei numatoma skirti 375,9 mln. eurų. Ji paliestų apie 160 tūkst. vaikų.

Daugiau galimybių šeimoms įsigyti būstą

Numatoma stiprinti paramą būstui šeimoms dviem kryptimis: didinti finansavimą būsto paramai ir peržiūrėti kredito, pajamų bei turto vertinimo kriterijus; taip pat peržiūrėti teisinį reguliavimą ir kurti papildomas finansines paskatas šeimoms įsigyti būstą regionuose. Šioms priemonėms iš viso reikėtų skirti 67 mln. eurų papildomo finansavimo.

Naujos priemonės į Lietuvą grįžtančioms šeimoms

Pakete numatytos dvi naujos priemonės emigracijoje gyvenusioms ir į Lietuvą grįžti nusprendusioms šeimoms. Pirmoji – „Grįžimo išmoka“: 2 000 eurų šeimai be vaikų, 4 000 eurų – su vienu vaiku, ir 5 000 eurų – su dviem ar daugiau vaikų. Antroji – „Šeimos integracijos krepšelis“ iki 1 000 eurų vertės, skirtas lietuvių kalbos kursams, kvalifikacijos pripažinimui, vaikų darželio išlaidoms kompensuoti ar konsultacijoms. Šioms priemonėms numatyta apie 12 mln. eurų.

Šiuo metu rengiami pokyčiams įgyvendinti būtini teisės aktai, kurie bus teikiami Vyriausybei ir Seimui tvirtinti.

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Klaipedos miesto naujienos - Miesto naujienos - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Teniso treniruotės - Pranešimai spaudai -  - Regionų naujienos - Palangos naujienos