Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir pradeda įgyvendinti planą, skirtą mokytojų pritraukimui ir jų išlaikymui mokyklose 2026–2028 metams. Planas orientuojasi į dvi pagrindines kryptis: naujų mokytojų pritraukimą į švietimo sistemą ir esamų mokytojų darbo sąlygų gerinimą.
„Šiuo planu siekiame labai aiškaus tikslo – kad mokyklose dirbantiems mokytojams būtų lengviau, saugiau ir ramiau, o naujiems žmonėms kelias į mokytojo profesiją būtų atviresnis. Mokytojų pritraukimas prasideda ne tik nuo finansinių paskatų, bet ir nuo pagarbos profesijai, realios pagalbos bei pasitikėjimo mokytoju.
Naujos priemonės skirtos tam, kad mokytojai sulauktų daugiau pagalbos, jaustųsi saugesni, turėtų mažiau administracinės naštos, o į mokyklas lengviau ateitų jauni pedagogai ir savo srities profesionalai. Tai nėra vienkartiniai sprendimai – tai nuoseklus darbas, kad mokytojo profesija Lietuvoje būtų stipresnė ir patrauklesnė“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Nuo spalio bus įsteigta mokytojų psichologinės pagalbos ir teisinės konsultacijos linija. Taip pat bus stiprinamas mokytojų profesinis saugumas ir mažinama administracinė našta. Jau parengtas teisės akto projektas, kuris leis aukštos kvalifikacijos specialistams ir užsienio šalių gimtakalbiams paprasčiau pradėti dirbti mokyklose.
Mokytojų poreikis kasmet auga: 2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, 2025 m. prognozuojama, kad trūks 600 mokytojų. Per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje iš viso prognozuojama, kad pritrūks apie 6 tūkst. mokytojų.
Veiks pagalbos mokytojams linija
Naujais mokslo metais veiks Mokytojų linija, teiksianti psichologines konsultacijas ir pirminę teisinę pagalbą pedagogams. Psichologas konsultuos streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių profesinių santykių klausimais. Teisininkas padės darbo santykių ir darbo teisės, skundų, mokytojų teisių apsaugos, mokinių drausminimo ir atsakomybių, vaiko teisių bei asmens duomenų apsaugos klausimais. Numatoma, kad linija veiks darbo dienomis nuo 15 iki 19 val.
Mokytojų profesinės veiklos apsauga: nulinė tolerancija smurtui
Siekiant užtikrinti saugią mokytojų darbo aplinką ir stiprinti pagalbą susidūrus su smurto atvejais, bus organizuojami mokymai mokyklų vadovams apie reagavimą į smurto atvejus ir prevencinių priemonių planavimą. Taip pat bus peržiūrimos ir atnaujinamos rekomendacijos dėl smurto atpažinimo ir prevencijos. Startuos nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimo srityje, skirta stiprinti mokytojų emocinę gerovę ir profesinę savitarpio pagalbą.
Siūloma greitesnė karjera, palankesnės sąlygos grįžti
Siekiant pritraukti jaunus žmones į mokytojo darbą, numatoma atsisakyti stažo reikalavimo siekiant aukštesnės kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams, sugrįžusiems į pedagoginę veiklą po pertraukos, nebereikės iš naujo įgyti anksčiau turėtos kvalifikacinės kategorijos. Aukštos kvalifikacijos specialistai (turintieji magistro ar daktaro laipsnį) be papildomų atestacijos procedūrų įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, kas turės įtakos didesniam darbo užmokesčiui. Numatyta edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį sieti su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. Ši priemonė iki 2028 m. prognozuojama, kad pritrauktų 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų. Mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir įgijus teisę mokyti kito dalyko.
Lankstesnės galimybės įsidarbinti
Parengtas teisės akto projektas, kuriuo siekiama išplėsti galimybes dirbti užsienio kalbų mokytojais, ypač regionuose, kur jaučiamas specialistų stygius. Mokyklose, kuriose trūksta reikiamos kvalifikacijos mokytojų, užsienio kalbas (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų) galėtų mokyti ir kitų sričių specialistai, puikiai mokantys kalbą – tiek aukštąjį išsilavinimą turintys gimtakalbiai, tiek ir kiti asmenys, turintys ne žemesnį kaip C1 lygio atitinkamos kalbos mokėjimą. Tokie specialistai pedagogo kvalifikaciją galėtų įgyti per dvejus metus nuo darbo mokykloje pradžios, o dalyko kompetencijas – per ketverius metus. Nuo 2026 m. rugsėjo mokyklose bus galima mokytis ispanų kalbos kaip pirmosios užsienio kalbos, todėl kvalifikuotų mokytojų poreikis didės.
Mažinama biurokratinė našta mokytojams
Sudaryta darbo grupė peržiūri mokytojų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant sumažinti biurokratinę naštą, ir sudarys dokumentų, kurių reikėtų atsisakyti arba koreguoti, sąrašą. Taip pat planuojama pasiūlyti išbandyti skaitmenines priemones, mažinančias administracinę naštą.
Didžiausias dėmesys – trūkstamoms specialybėms
Šiemet papildytas prioritetinių pedagogikos specializacijų sąrašas, įtraukiant socialinę pedagogiką, anglų kalbą ir ispanų kalbą. Tikslinę stipendiją galima gauti ir įstojus į kitas prioritetines kryptis: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą. 2026–2031 metų pedagogų poreikio prognozės rodo, kad didžiausias mokytojų poreikis per penkerius metus išliks šiose srityse: matematika (759), informatikos (297), fizikos (165), chemijos (124), biologijos (216), lietuvių kalbos ir literatūros (759), istorijos (354), geografijos (181), anglų kalbos (1063), vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbų (509), socialinių pedagogų (357) ir specialiųjų pedagogų (463). Plečiama pedagogikos studijų pasiūla Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos universitete.
Finansinė parama studentams diferencijuojama pagal kursus
Siekiant ne tik pritraukti studentus į pedagogikos studijas, bet ir užtikrinti, kad jie ateitų dirbti į mokyklas, numatoma diferencijuoti finansinę paramą pagal studijų kursus. Pirmame ir antrame kurse studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, paskutiniame – 500 Eur per mėnesį. Nors dabar galiojanti sistema pritraukia į studijas, tačiau trečdalis absolventų nepasirenka darbo ugdymo įstaigose. Todėl didžiausia parama bus skiriama vėlesniuose kursuose, kai studentas jau bus įsitvirtinęs studijų pasirinkime.
Pagalba ir parama pradedantiems mokytojams
Nuo 2027 m. rugsėjo numatyta pradėti įgyvendinti naują absolventų paramos sistemą, skirtą dviem laidoms. Absolventai, išlaikę ryšį su juos parengusia aukštąja mokykla ir gavę jos konsultacijas, turėtų teisę į 200 Eur per mėnesį tikslinę finansinę paramą pirmuosius dvejus darbo metus. Dabartinė didesnės (814 Eur) paramos sistema, reikalaujanti įsipareigojimo dirbti mažiausiai trejus metus, yra mažai naudojama. Naujoji sistema bus vertinama 2030–2031 m.
Nauja studento stažuotojo pareigybė ir mentorystės stiprinimas
Svarstoma galimybė įvesti „studento stažuotojo“ pareigybę, leidžiančią studentams, prižiūrint mentoriui, dalyvauti ugdymo procese, gauti atlygį ir kaupti patirtį. Planuojama atlikti mokslinį tyrimą dėl pedagoginės stažuotės įgyvendinimo galimybių. Siekiant sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos, bus stiprinama mentorystė ir parengta nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa, skirta pradedančiųjų mokytojų mentoriams.
Planas rengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais
Ministerijos planas buvo derinamas su švietimo profesinių sąjungų, aukštųjų mokyklų, pedagogų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovais. Tam buvo suburta darbo grupė, kurioje dalyvavo įvairių švietimo organizacijų ir institucijų atstovai.
