2025 metai žymi rekordinį Lietuvos verslumą – šiuo metu kas šeštas šalies gyventojas kuria verslą, o norinčiųjų pradėti nuosavą veiklą skaičius pasiekė aukščiausią visų laikų lygį. Verslumas auga ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose bei regionuose, kur kuriama du trečdaliai naujų verslų.
Tokius duomenis atskleidžia neseniai paskelbta „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) 2025–2026 m. pasaulinė ataskaita.
„Svarbu, kad verslumo banga virstų ne tik naujais, bet, svarbiausia, ilgalaikiais, augančiais, Lietuvai vertę kuriančiais verslais. Šiandien svarbu ne tik tai, kiek žmonių ryžtasi pradėti, bet ir kiek verslų pasiekia kitą etapą – auga, kuria darbo vietas ir konkuruoja tarptautinėse rinkose“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Edvinas Grikšas.
Verslumo ketinimų rodiklis, atspindintis gyventojų planus steigti verslą per artimiausius trejus metus, 2025 m. pasiekė aukščiausią stebėjimo laikotarpio lygį. Per metus vyrų tarpe šis rodiklis išaugo nuo 22 proc. iki 31 proc., moterų – nuo 19 proc. iki 24 proc.
Aktyviai naują verslą kuriančiųjų dalis taip pat pasiekė rekordą – 17,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų šiuo metu deda konkrečius žingsnius: registruoja įmonę, ieško klientų ar kuria produktą. Verslo sektoriaus įvaizdis taip pat gerėja – 68,2 proc. lietuvių mano, kad verslininkai nusipelno pagarbos. Tai aukščiausias rezultatas per visą stebėjimo laikotarpį.
GEM ataskaitoje nurodoma, kad didžiąją dalį Lietuvos verslų sudaro jaunos įmonės, veikiančios trumpiau nei penkerius metus. Brandžių verslų savininkų (kurių verslas veikia penkerius metus ir ilgiau) dalis siekia 5,4 proc. Tai rodo, kad iš dvidešimties suaugusiųjų tik vienas sukuria ilgalaikį verslą, nors norinčiųjų tai padaryti yra tris kartus daugiau.
Verslumo augimas vis labiau pastebimas ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei regionuose. Du trečdaliai naujų verslo kūrėjų veikia ne Vilniuje. 70 proc. regionuose įsikūrusių verslininkų tikisi sukurti daugiau nei dešimt darbo vietų ir pasiekti bent 50 proc. augimą.
GEM tyrimas taip pat atskleidžia, kad Lietuva visose su dirbtiniu intelektu (DI) susijusiose srityse lenkia ES vidurkį. 30 proc. naujų verslo kūrėjų jau naudoja DI įrankius savo veikloje, o tarp brandaus verslo savininkų šis rodiklis siekia 25 proc.
Lietuvos verslo ekosistemos silpniausia grandimi įvardijamas mokslo žinių perkėlimas į rinką. Nors Lietuvos mokslas yra stiprus, žinių panaudojimas praktikoje kuriant produktus, paslaugas ar naujus verslo modelius išlieka lėtas ir sudėtingas. Finansavimas verslo augimui taip pat yra silpnesnė ekosistemos dalis – verslininkų yra, tačiau kapitalo augti vis dar trūksta.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama gerinti sąlygas verslininkams, įgyvendina strateginį subalansuotos ekonomikos planą „3i“, orientuotą į inovacijas, investicijas ir institucijas. Iki 2030 m. planuojama padidinti darbo našumą nuo 70 iki 90 proc. ES vidurkio, padvigubinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) nuo 1,1 iki 2,2 proc. BVP ir pritraukti į regionus ne mažiau kaip 30 proc. naujų investicijų.
Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas (Global Entrepreneurship Monitor) yra didžiausias pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas nuo 1999 m. Lietuvoje jį vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Ekonomikos ir inovacijų ministerija naudoja šio tyrimo duomenis stebėdama „2022–2030 metų Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos“ įgyvendinimą.
