Lietuvos žvalgyba nefiksuoja Rusijos pajėgų telkimo prie Lietuvos sienos ir šiuo metu nemato tiesioginės konvencinės karinės grėsmės, tačiau stebi didėjantį agresyvų Kremliaus elgesį, teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo vertinimu, auga įvairių provokacijų, įskaitant „netikros vėliavos“ kampanijas, tikimybė.
R. Kaunas liepos 15 d. sakė, kad Lietuvos žvalgyba nefiksuoja Rusijos pajėgų telkimo prie šalies sienos. Ministro teigimu, tuo metu Lietuvai nekilo tiesioginė konvencinė karinė grėsmė.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Rusija gali imtis kitokio pobūdžio veiksmų. Tarp galimų provokacijų ministras minėjo ir „netikros vėliavos“ kampanijas – veiksmus, kuriais siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie jų vykdytojus ar priežastis.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareiškė turįs duomenų apie Rusijos planuojamas selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Tačiau jis vertino, kad Maskva šiuo metu neturi pakankamai pajėgumų plataus masto karinėms operacijoms dviem frontais, nes jų stinga ir kare Ukrainoje.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva rengiasi galimoms provokacijoms, o Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį sulauktų griežto Aljanso atsako.
Kovo 6 d. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas bendrame grėsmių vertinime nurodė, kad Rusija lieka vienu pagrindinių grėsmių Lietuvai šaltinių. Didžioji Rusijos karinės galios dalis tebėra sutelkta Ukrainoje, todėl tiesioginės atakos grėsmė Lietuvai buvo vertinama kaip maža.
Tačiau žvalgyba perspėjo, kad Rusija gali destabilizuoti Lietuvą sabotažu, informacinėmis ir kibernetinėmis operacijomis bei kita ardomąja veikla. Birželį Vidaus reikalų ministerija pranešė sustiprinusi svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, kurią užtikrina Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus padeda Lietuvos kariuomenė.
Liepos 9 d. Rusija be išankstinio perspėjimo Estijos institucijoms surengė šaudymo pratybas Peipaus ežere prie Estijos rytinės sienos.
