Vienas ryškiausių šalies architektų Kauną pavadino „vienareikšmiu moderniosios Lietuvos centru“. Rugpjūčio 3 d. paskelbtoje publikacijoje architekto vardas nebuvo nurodytas, tačiau jo vertinimas siejamas su tarpukariu susiformavusiu išskirtiniu miesto modernizmo paveldu.
2023 m. rugsėjo 18 d. Rijade, Saudo Arabijoje, vykusioje 45-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje į sąrašą įtrauktas objektas „Modernistinis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“.
Kauno modernizmas įrašytas pagal UNESCO IV kriterijų, kuris taikomas išskirtiniams architektūros, technologiniams ansambliams ir kraštovaizdžiams. Pasaulio paveldo objektą sudaro dvi miesto teritorijos – Naujamiestis ir Žaliakalnis.
UNESCO pabrėžia, kad Kauno virtimui moderniu miestu lemiamą reikšmę turėjo laikinosios Lietuvos sostinės statusas 1919–1939 metais. Per šį laikotarpį miesto plotas išaugo septynis kartus, o gyventojų skaičius padvigubėjo ir pasiekė 155 tūkst.
UNESCO sprendime nurodoma, kad Žaliakalnis tarpukariu buvo vystomas kaip sodų miesto gyvenamasis priemiestis, remiantis 1923 metų Kauno planu. Kartu su Naujamiesčiu jis sudaro pagrindinę UNESCO pripažintos modernistinės miesto struktūros dalį.
Po įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pabrėžė, kad toks įvertinimas reiškia ne vien garbę. Jo teigimu, didėja savivaldybės, valstybės institucijų, architektų ir pačių gyventojų atsakomybė saugoti šį paveldą.
2025 metais Lietuva UNESCO pateiktoje objekto būklės ataskaitoje nurodė, kad 2023–2024 metais baigta urbanistinė studija ir išplėsta modernistinio Kauno apsaugos zona.
Ataskaitoje taip pat numatyta iki 2025 metų pabaigos užbaigti 1919–1939 metais pastatytų pastatų GIS inventorių UNESCO objekto teritorijoje. Šis inventorius turėtų padėti tiksliau stebėti ir saugoti tarpukario modernizmo statinius.
