Kaune planuojama pirmoji tramvajaus linija sulaukė skirtingų gyventojų vertinimų: vieni tikisi greitesnių kelionių ir mažesnių spūsčių, o kiti projektą vadina nereikalingomis išlaidomis ir siūlo pirmiausia plėsti autobusų bei troleibusų parką. Rugsėjo 15 dieną miesto taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, todėl tramvajus iš idėjos tapo miesto strateginiame dokumente numatytu projektu.
Miestas pirmiausia projektuotų liniją iki Kauno pilies
Kauno savivaldybė ketina pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimą, o konkursą projektavimo darbams žada paskelbti artimiausiu metu. Pirmiausia būtų projektuojama trumpesnė linija, einanti Šiaurės ir Savanorių prospektais iki Kauno pilies.
Savivaldybės užsakytoje didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos, skirtingais maršrutais jungiančios Eigulius su miesto centru. Jos lygintos pagal keleivių srautus, gyventojų judėjimo kryptis, gatvių infrastruktūrą ir galimybes užtikrinti sklandų susisiekimą.
Kauno vicemeras Andrius Palionis aiškino, kad Šiaurės ir Savanorių prospektai pasirinkti dėl pakankamai plačios gatvių inžinerinės infrastruktūros, reikalingos bėgiams įrengti. Planuojamoje trasoje automobiliams žadama palikti ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis. Šiaurės prospekte esančią troleibusų bazę būtų galima išplėsti ir pritaikyti tramvajų depui.
Pasak A. Palionio, projektu siekiama sukurti ekologišką viešąjį transportą, kurio judėjimo netrikdytų automobilių spūstys.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Kauno taryboje seniūnė Vaida Pranarauskaitė tvirtino, kad pasirinkta trasa neatitinka savivaldybės užsakytos galimybių studijos išvadų. Jos vertinimu, tramvajus Savanorių prospekte dubliuotų jau veikiantį autobusų ir troleibusų tinklą.
Gyventojai skirtingai vertina tramvajaus naudą
LRT kalbinti kauniečiai dėl projekto nesutarė. Dalis jų vylėsi, kad tramvajus leistų greičiau pasiekti miesto centrą ir padėtų mažinti spūstis. Kiti abejojo, ar tokia transporto sistema Kaunui reikalinga, ir siūlė lėšas skirti autobusų bei troleibusų parkui plėsti.
Viena gyventoja pasakojo, kad rugsėjo 19 dieną kelionė iš Saulėtekio į Giraitę, persėdant iš 37-ojo į 101-ąjį autobusą, dėl spūsčių užtruko pusantros valandos. Šis pavyzdys, jos manymu, rodo, kad miestui reikia greitesnio viešojo transporto.
Neregių bendruomenės atstovė tramvajaus idėją įvertino sąlygiškai palankiai. Ji pabrėžė, kad projektuojama sistema turėtų būti pritaikyta regos negalią turintiems keleiviams.
Galutinė kaina ir finansavimas dar neaiškūs
Atnaujintame Darnaus judumo plane įrašyta 150 mln. eurų pirminė investicija yra teorinis skaičiavimas, todėl galutinė projekto vertė gali būti ir didesnė, ir mažesnė. 2025 metais taip pat buvo skelbta apie maždaug 240 mln. eurų galimą tramvajaus linijos kainą. Tikslesnę sumą savivaldybė tikisi nustatyti projektavimo etape.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra sakęs, kad projektas būtų įgyvendinamas tik tuo atveju, jeigu didžiąją darbų dalį pavyktų finansuoti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas tramvajaus planą įvertino palankiai. Pasak jo, per 2028 metais prasidėsiantį naujos ES daugiametės finansinės programos laikotarpį būtų ieškoma galimybių įtraukti projektą į finansavimo eilutes. Vis dėlto ministras pabrėžė, kad valstybės biudžeto parama nėra garantuota, nes biudžetas įtemptas.
V. Pranarauskaitė taip pat perspėjo, kad net projektavimo darbams nėra tvirtai užtikrinto finansavimo. Jos teigimu, negavus ES arba Vyriausybės paramos tramvajaus projektas gali likti neįgyvendintas.
J. Taminsko teigimu, 2018 metais priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas leidžia Kauno savivaldybei vykdyti tokį projektą. Tačiau prieš pradedant darbus gali tekti keisti Kelių eismo taisykles ir statybą, poveikio aplinkai vertinimą ar kelius reguliuojančius teisės aktus.
