Integruota Lietuvos antidroninė sistema pagal numatytą programą turi pradėti realiai veikti iki 2027 metų pabaigos, tačiau krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas siekia šį terminą paankstinti iki tų metų vidurio. Ji turėtų į vieną tinklą sujungti radarus, jutiklius, kameras ir dronų naikinimo priemones, kurios šiuo metu veikia fragmentuotai.
Sistema turėtų užpildyti žemai skrendančių dronų aptikimo spragas
Pasak R. Kauno, pagrindinė Lietuvos oro erdvės stebėjimo spraga atsiveria žemame – nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų – aukštyje. Turimi ilgojo nuotolio radarai yra integruoti į NATO tinklą ir pirmiausia skirti aukščiau esantiems objektams stebėti, todėl žemai skrendančius dronus aptikti sunkiau.
Kuriama sistema turėtų sujungti ilgojo ir trumpojo nuotolio radarus, akustinius jutiklius, pasienyje diegiamą „Sky Fortress“, Vidaus reikalų ministerijos ir pasieniečių kameras bei dronų neutralizavimo priemones. Informacija iš skirtingų šaltinių būtų apdorojama viename tinkle.
Duomenų sujungimo ir dirbtiniu intelektu paremto objektų atpažinimo sprendimui skirta 5 mln. eurų. Lietuvos įmonių paraiškų laukiama iki 2026 metų spalio vidurio. Dėl galimų technologinių sprendimų taip pat konsultuotasi su JAV bendrovėmis „Palantir“ ir „Anduril“.
Vyriausybė leido be įprastų viešųjų pirkimų procedūrų įsigyti pasyviųjų bei trumpojo nuotolio radarų ir bandomąsias dronų perėmėjų partijas. Kartu perkamos sistemų integravimo ir karių mokymo paslaugos, o pirmenybė teikiama Ukrainoje jau išbandytiems sprendimams.
Lietuva ketina išmėginti maždaug 12 skirtingų tipų dronų perėmėjų. Dalis jų perkama tiesiogiai iš Ukrainos. Numatyta paleidimo aikšteles išdėstyti visoje šalyje ir valdyti centralizuotai, galbūt iš Karmėlavos.
Ministras pabrėžė, kad ir pradėjusi veikti sistema neužtikrins šimtaprocentinės apsaugos. Jo teigimu, visą Lietuvą dengianti, į Izraelio „Iron Dome“ panaši daugiasluoksnė sistema kainuotų daugiau kaip 20 mlrd. eurų ir šaliai būtų finansiškai neįkandama.
Dronų incidentai privertė tikrinti perspėjimo algoritmus
R. Kaunas pareikalavo ekspertų darbo grupės išanalizuoti, kodėl gyventojai nebuvo perspėti apie 2026 metų rugsėjo 13-osios paryčiais Lietuvos oro erdvę kirtusį objektą. Radarai jį 4.05 val. užfiksavo ties Varėna: iš Baltarusijos pusės atskridęs objektas kirto Lietuvą ir pasiekė Rusijos Kaliningrado sritį, tačiau oro pavojus nebuvo paskelbtas. Vėlesnį tos pačios dienos perspėjimą sukėlė paukščių būrys.
Ministrui abejonių sukėlė ir pranešimas, kad objektas 140–160 kilometrų įveikė per 20 minučių. Jo vertinimu, toks greitis būtų įmanomas nebent reaktyviniam dronui, todėl incidento eiga turi būti tiksliai atkurta, o perspėjimo algoritmai, jei reikės, pakeisti.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras atsakė, kad kariuomenė remiasi išmėginta indikatorių sistema ir šalies oro erdvę stebi visą parą, 365 dienas per metus.
Lietuva ir Lenkija taip pat aiškinasi, ar rugsėjo 13-ąją Lietuvą perskridęs objektas galėjo būti dronas, rugsėjo 14 dieną rastas prie Rusinovo Lenkijos pakrantėje. Lenkijos pareigūnai jį identifikavo kaip rusišką „Gerbera-2“, turėjusią kovinę galvutę ir detonatorių. Lenkijos gynybos ministras kartu iškėlė versiją, kad Rusija droną galėjo prarasti per bandymus Baltijos jūroje.
Dar vienas dronas iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido rugsėjo 15-osios naktį. Ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone jį perėmė ir neutralizavo NATO misiją vykdę Italijos naikintuvai „Eurofighter F-2000“.
R. Kaunas vėliau paskelbė, kad numuštas aparatas buvo rusiška „Gerbera“, gabenusi 10 kilogramų sprogmenį. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, kad dronas greičiausiai buvo skirtas Ukrainai pulti, tačiau nukrypo nuo kurso.
Ministras paneigė gandą, esą dronui sunaikinti panaudota raketa kainavo 6 mln. eurų. Konkretaus jos tipo jis neatskleidė, tačiau nurodė, kad kaina siekė kelis šimtus tūkstančių eurų ir nesiekė milijono.
Divizijos kūrimą lėtina ginkluotės ir statybų terminai
Kalbėdamas apie iki 2030 metų formuojamą Lietuvos 1-ąją diviziją, R. Kaunas sakė, kad personalo komplektavimo rodikliai yra geri, o savanorių daugėja. Didžiausiomis kliūtimis jis įvardijo ginkluotės gamybos bei pristatymo terminus, statybas ir biurokratines procedūras.
Lietuvos 1-oji divizija buvo atkurta 2025 metų sausį. 2026 metų balandžio 11 dieną jai perduotos brigados „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas. Divizija priskirta NATO Daugianacionaliniam Šiaurės rytų korpusui.
Konkreti visuotinio šaukimo pradžios data dar nenustatyta. Vertinamas galimas šaukiamų jaunuolių skaičius, jų sveikatos statistika ir instruktorių poreikis. Tarp svarstomų pakeitimų – specialistų tarnybos ilginimas nuo trijų iki šešių mėnesių, didesnis Krašto apsaugos savanorių pajėgų panaudojimas ir mažesnis šaukimo laikotarpių skaičius.
R. Kaunas taip pat pareiškė, kad JAV karių rotacija Lietuvoje atsinaujins dar 2026 metais. Per rugsėjo 20–26 dienomis vykstantį vizitą JAV ministras numatė aptarti amerikiečių karinį buvimą, susitikti su Pentagono, Kongreso ir gynybos bendrovių, tarp jų „Palantir“, atstovais.
Ministras tvirtino, kad Vokietijos brigada Lietuvoje bus sukomplektuota visa apimtimi, gaus naujausią techniką, o jai reikalinga infrastruktūra statoma laiku. Oficialus tikslas – iki 2027 metų pabaigos perkelti brigadą į Lietuvą ir pasiekti visišką jos kovinį pajėgumą.
Dėl 2027 metų gynybos biudžeto kompromisas dar nepasiektas. Interviu buvo minima maždaug 200 mln. eurų galima finansavimo spraga, jeigu nebūtų išlaikyta dabartinė gynybai skiriama bendrojo vidaus produkto dalis. R. Kaunas patvirtino, kad finansavimas tikrai sieks bent 5 proc. BVP ir turėtų viršyti 5,01 proc.
