Birželio 18 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje atveriama Žilvino Landzbergo paroda „Pasakyk man savo vardą Sese“. Joje galerijos erdvės virsta namais, kurių pirmame aukšte gyvena didelė kelių kartų šeima, o lankytojai kviečiami į pasaulį pažvelgti mažos mergaitės akimis.
„Ž. Landzbergo kūryba visuomet intriguoja ir stebina. Kiekviena jo paroda sukuria savitą mikropasaulį, kuriame susijungia daugybė skirtingų aspektų – vaizdas, erdvė, pasakojimas ir patirtis. Ši paroda patirtinė: ji kviečia ne tik stebėti, bet ir pasinerti į menininko kuriamą aplinką, ją išgyventi ir atrasti asmeninių prasmių“, – apie parodą pasakoja LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Užrakto kodas į šeimos istoriją
Pasak parodos kuratoriaus Anderso Kreugerio, šioje parodoje Ž. Landzbergas atsiskleidžia prisiimdamas netikėtą vaidmenį: „Dailininkas apipavidalintojas – menininkas kaip dizaineris, suteikiantis apčiuopiamą formą kasdieniam gyvenimui. Turint mintyje Ž. Landzbergo kūrybą, ši XX a. Lietuvoje vartota sąvoka vis dar atrodo aktuali. Menininkas visada dirba su kitais žmonėmis, jiems ir remdamasis jų darbais. Kad jis ir jo kūriniai gyvuotų, reikia žiūrovų ir dalyvių. Savo naujojoje parodoje Ž. Landzbergas akivaizdžiai žaidžia šiais tarpusavio ryšiais.“
Parodos lankytojai kviečiami žengti į menininko sukurtą kasdienybės erdvę, vizualiai ir emociškai sustiprintą taip, kad ji primins kino filmavimo aikštelę, teatro sceną ar keistenybių kabinetą. Vis dėlto į šią erdvę patekti bus galima ne iš karto – muziejaus kasoje lankytojai turės gauti užrakto kodą, tarsi būtų pakviesti į svečius ir įleidžiami už privačių namų durų. Tačiau namams reikia gyventojų, o ekspozicijai – lankytojų. Ž. Landzbergas sąmoningai žaidžia šiuo ryšiu, kurdamas įtraukią erdvę, kurioje lankytojai kviečiami ne tik stebėti, bet ir tapti pasakojimo dalimi.
Atvykę į ekspozicijų salę, svečiai išvys savotišką namų pasaulį – atskiras šeimos narių erdves, kuriose per detales ir nuotaikas atsiskleidžia tėčio, mamos, močiutės ir vaikų kambarių ypatumai. Paroda primena fragmentišką dėlionę, abstrakčia forma bandančią priartėti prie sunkiai nusakomų žmogaus tapatybės ištakų. Vardai, kvapai, prisilietimai, žodžiai, vietos ir jausmai čia susipina į vientisą patyrimą, kuriame viskas vyksta vienu metu ir tampa asmeninės būties dalimi.
Teisė jaustis saugiai
Ž. Landzbergas pasakoja, kad parodą sukūrė norėdamas atkartoti lobio dėžutę. Tokias dėžutes paprastai saugo mergaitės. Į jas kartais leidžiama pažvelgti ir kitiems, tačiau tik laikantis pagarbos ir mandagumo taisyklių – taip ir šioje parodoje. Tai skatina suvokti pažeidžiamumą ir apmąstyti žmonių teisę jaustis saugiai. Ekspozicijoje siūloma išbandyti apvalią minkštą platformą, išduodančią, kad šeimos erdvę lankytojai stebi dukros akimis. Paroda kviečia įvertinti šeimos laisvadienio ir kasdienės rutinos estetiką, o aplink vykstantys karai ir įvairūs neramumai primena, kad tai nėra savaime suprantama ar garantuota.
Tarsi pamirštų namų koridoriais, ekspozicijos platformomis vaikščiodami parodos lankytojai kelionę užbaigs įžengę į elegantišką sodą, kuriame skulptorius pastatė šiltnamio bokštą. Taip pratęsiamas siurrealistiškas namų muziejuje įspūdis, o parodos kuriamas pasaulis atsiveria dar vienu netikėtu pavidalu.
Įtraukias patirtis kuriantis menininkas ir parodą lydintys renginiai
Žilvinas Landzbergas (g. 1979) – žymus Lietuvos menininkas. 2017 m. jis atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje, dalyvavo daugelyje kitų svarbių tarptautinių parodų, tarp jų – San Paulo ir Rygos bienalėse. Baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje ir nepriklausomame menininkų institute „De Ateliers“ Amsterdame. Menininkas labiausiai išgarsėjo savo kompleksinėmis instaliacijomis. Jose paprastai derinama skulptūra, tapyba ir piešiniai, o kartais – ir judančio vaizdo kūriniai. Visa tai kuria įtraukias ir įvairioms auditorijoms atviras patirtis, o asmeniški pasakojimai susipina su universaliomis temomis. Ž. Landzbergas taip pat aktyviai veikia kaip kuratorius – 2011–2013 m. jis vadovavo meno projektų erdvei „Malonioji 6“ Vilniuje. Menininkui atstovauja galerija „Meno parkas“ Kaune.
Ž. Landzbergo paroda Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2027 m. vasario 28 d. Ją papildys ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai, o informacija apie juos skelbiama muziejaus interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Parodos temas lankytojai galės pratęsti ir kino salėje – su specialia parodą „Pasakyk man savo vardą Sese“ papildančia filmų programa į Klaipėdą sugrįžta dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šiemet 20 metų jubiliejų minintis festivalis į uostamiestį atkeliauja po metų pertraukos. Atsiliepdami į parodoje nagrinėjamas šeimos, tapatybės, kilmės ir tarpusavio santykių temas, festivalio kuratoriai atrinko tris dokumentinius filmus, kurie bus rodomi spalio 5–25 d.
