Pilvo pūtimas ar viduriavimas dažnai verčia prisiminti, ką neseniai valgėte, tačiau simptomai gali būti susiję su maistu, vartotu prieš dieną. Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gintarė Stankutė teigia, kad maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai ir rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Maisto netoleravimą gali lemti įvairios priežastys: fermentų stoka, imuniniai mechanizmai, virškinimo trakto ligos ar sutrikimai, taip pat bendri virškinimo sutrikimai. Be to, vis dažniau pastebimos ir tokios priežastys kaip besikeičiantys mitybos įpročiai, stresas, aplinkos poveikis ar alkoholio vartojimas“, – aiškina gydytoja G. Stankutė.
Pasak G. Stankutės, žmonės linkę nemalonius simptomus po tam tikrų maisto produktų vartojimo vadinti alergija, tačiau maisto alergija ir netoleravimas yra skirtingi dalykai.
„Maisto netoleravimas – tai neimuninė organizmo reakcija, kai organizmas nesugeba tinkamai suvirškinti ar toleruoti tam tikrų produktų. Simptomai dažniausiai atsiranda ne iškart, o po kelių valandų ar dienų. Alergija yra imuninės sistemos atsakas, kuris gali pasireikšti staiga ir būti pavojingas gyvybei. Alergijai sukelti pakanka labai nedidelio kiekio alergizuojančio produkto“, – teigia šeimos gydytoja.
Alergija maistui dažniau nustatoma kūdikiams ir mažiems vaikams, o netoleravimas – vyresniame amžiuje, ypač po žarnyno ligų ar infekcijų. Vaikai gali išaugti alergiją, tačiau kartais ji išlieka visam gyvenimui. Maisto netoleravimo atveju kartais pavyksta organizmą pripratinti prie anksčiau netoleruotų produktų, ypač tuomet, kai netoleravimas susijęs su fermentų stoka.
Dažniausiai alergija nustatoma pieno produktams, kvietiniams miltams, kiaušiniams, riešutams ir sojai. Maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia laktozei, tačiau pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir glitimo netoleravimo atvejai.
„Maisto netoleravimo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimai – pilvo pūtimas, skausmas ar viduriavimas. Kai kuriuos žmones vargina ir lėtinis nuovargis, galvos maudimas ar odos problemos, tokios kaip niežulys, bėrimas, egzema ar aknė“, – vardija simptomus šeimos gydytoja.
Jei įtariate, kad netoleruojate tam tikro maisto produkto, o simptomai nėra stiprūs, verta kurį laiką jo nevartoti. Vėliau jį galima palaipsniui vėl įtraukti į mitybą ir stebėti organizmo reakciją. Jei neaišku, kuris produktas sukelia nemalonius pojūčius, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kuris prireikus nukreips pas alergologą ar gastroenterologą.
Vienas iš būdų rasti priežastį – maisto netoleravimo tyrimai, vertinantys skirtingą produktų spektrą.
„Svarbu, kad tyrimas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento simptomus ir galimą ryšį su konkrečiais maisto produktais. Neretai pakanka tyrimą atlikti vieną kartą, o kartoti naudinga tik tuomet, jei keičiasi mityba arba atsiranda naujų simptomų. Gavus rezultatus, dažnai pakanka laikinai vengti produktų arba sumažinti kiekį, o vėliau produktą galima palaipsniui grąžinti į mitybą“, – sako Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja G. Stankutė.
Maisto netoleravimo tyrimų rezultatus svarbu vertinti kartu su simptomais. Teigiamas atsakas dar nereiškia, kad produktą reikia išbraukti iš raciono visam laikui. Neigiami rezultatai leidžia atmesti tam tikrų produktų įtaką, tačiau jei simptomai išlieka, pravartu ieškoti kitų galimų priežasčių. Gydytoja pastebi, kad pacientai neretai išsigąsta rezultatų ir be reikalo atsisako per daug produktų, o tai gali sukelti mitybos disbalansą ir net pabloginti savijautą.
