Šiandien NT objektų pirkėjai nebelaiko vien tik pastatais, atitinkančiais techninius standartus. Ypač premium segmente vertinama visuma – nuo aplinkos ir apželdinimo sprendimų iki išskirtinių dizaino bei meno objektų bendrosiose erdvėse. Liepos mėnesį bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa atskleidė, kad 51 proc. Lietuvos gyventojų už NT objektus su meno akcentais būtų linkę mokėti daugiau, jei matytų gerą vertės pasiūlymą.
NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorė Elina Mesengiser-Garber pastebi, kad meno integracija didina projektų patrauklumą. Anot jos, NT objekto vertė šiandien susideda iš daugelio detalių, kurios kartu sukuria bendrą visumą. Kuo aukštesnės klasės projektas, tuo didesnė tokių detalių svarba.
„A++ energinio naudingumo klasė ar patogus patalpų išplanavimas jau yra laikoma savaime suprantamais dalykais. Tikroji vertė premium segmento pirkėjui kuriama per išskirtinumą, unikalią viziją ir kokybišką jos išpildymą. Meniniai sprendimai tam gali turėti itin didelę įtaką, suteikti projektui atpažįstamą veidą ir charakterį, estetiškai patraukliu būdu perteikti jo koncepciją“, – teigia E. Mesengiser-Garber.
Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai bendrose NT projektų erdvėse labiausiai pageidautų meninio sienų apipavidalinimo (17 proc.), vandens meno instaliacijų ir fontanų (14 proc.) bei išskirtinio laiptinės dizaino (13 proc.). Dažniausiai už šias ir kitas meno formas NT projektuose papildomai mokėti būtų linkę 46-55 metų amžiaus gyventojai, kiek dažniau vyrai nei moterys.
Kaip pavyzdys, kur meniniai sprendimai kuria unikalumą ir vertę, pateikiamas apartamentų projektas „Vandens formos“ Palangoje. Projektas traukia dėmesį ne tik lokacija, bet ir išskirtine architektūrine-menine vizija, apjungiančia gyvenimo komfortą, aplinką kokybiškam poilsiui bei autentišką meninę išraišką.
Bendrose projekto erdvėse pagrindiniu interjero akcentu tapo menininkės Milanos Rozovskajos instaliacija. Interjere, kurį kūrė architektė Eglė Truskauskienė, taip pat gausu kitų išskirtinių detalių, pavyzdžiui, fojė naudojamos tekėjimą ir šviesos žaismą primenančios formos, o bendrų patalpų lubose – šviečiančio akmens apdaila.
Vidiniame projekto kieme įrengta japoniško sodo stiliaus erdvė su pušimis, akmenų kompozicijomis ir apšvietimu. Čia taip pat yra fontanas, o vandens formas pabrėžia skulptoriaus Martyno Gaubo skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“, žaisminga menine kalba perteikianti nerūpestingumo ir lėtumo atmosferą.
„„Vandens formos“ yra puikus pavyzdys, kai meninė ir estetinė išraiška tampa integralia projekto dalimi ir kuria pridėtinę vertę išskirtinumą vertinančiam pirkėjui. Būtent šis segmentas yra vis aktyvesnis pagrindiniame Lietuvos pajūrio kurorte, kurio įvaizdis pastaraisiais metais reikšmingai keitėsi“, – pažymi E. Mesengiser-Garber.
Pasak E. Mesengiser-Garber, projektas įsilieja į istoriškai stiprų kultūrinį identitetą turinčią Palangos dalį, šalia Tiškevičių dvaro, gausu mažosios architektūros, veikia Palangos gintaro muziejus. Komplekse įrengti 33 apartamentai, visi su lauko terasomis. Naudotos išskirtinės medžiagos: natūralus akmuo iš Kroatijos, Ipė mediena iš Brazilijos, rankų darbo japoniškos keramikinės plytelės.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovė „Spinter research“ atliko šių metų liepos mėnesį. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų.
