Prasidėjus maudynių sezonui, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena gyventojams apie jų teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių bei tvenkinių pakrantėmis, tačiau pabrėžia, kad prieiti prie vandens telkinių reikia teisėtai – viešais keliais, takais ar kitais priimtinais būdais. Privačių sklypų savininkų leidimas būtinas kertant jų valdas.
Įstatymai draudžia užtverti ar užstatyti vandens telkinių pakrantes taip, kad būtų ribojama žmonių prieiga, išskyrus tam tikras teritorijas su specialiais apribojimais.
Žemės savininkai, besiribojantys su vandens telkiniais, privalo užtikrinti ne siauresnę kaip 5 metrų pakrantės juostą praėjimui. Jei pakrantė pelkėta ar stačiame šlaite, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu, paliekant bent metrą tinkamos praėjimui žemės.
Nors pakrante gali naudotis visi, būtina gerbti privačią nuosavybę: negalima naudotis privačiais lieptais, eiti per kiemus be leidimo, šiukšlinti ar trikdyti viešosios tvarkos.
Privačiose valdose, besiribojančiose su vandens telkiniais, apsistoti galima tik dieną, ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulėlydžio, nebent gaunamas savininko sutikimas.
Naudojimasis pakrante neatsiejamas nuo aplinkosaugos pareigos: būtina surinkti visas šiukšles ir neišneštų teršalų pėdsakų. Draudžiama važinėti ar statyti transporto priemones pakrantėse, išskyrus tam skirtus kelius, aikšteles ar kiemus.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Pastebėjus pakrantėje neteisėtai įrengtas tvoras, vartus ar kitas kliūtis, trukdančias praėjimui, galima pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112.
Ginčams dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių ar servitutų sprendimo rekomenduojama kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba naudotis kitais teisės aktuose numatytais būdais.
