Kaip iš tikrųjų veikia savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybos (NVO tarybos), kur bendradarbiavimas su savivalda vyksta sklandžiai, o kur stringa? Į šiuos klausimus atsakymus nuo šiol rasite naujoje platformoje www.nvotarybos.lt, kurią pristato Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (NIPC) kartu su partneriais. Joje pirmą kartą vienoje vietoje skelbiamas interaktyvus savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas, leidžiantis išsamiai susipažinti su tarybų veikla, pokyčiais ir pažanga.
„Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikla dažnai lieka nematoma, nors jų vaidmuo stiprinant bendradarbiavimą tarp NVO ir savivaldos yra itin svarbus. Šie duomenys parodo NVO tarybų veiklos stiprybes ir tobulintinas sritis, sudaro galimybes mokytis vieniems iš kitų“, – sako Jolita Pertraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė.
Naujojoje platformoje pateikiamas šviesoforo principu sudarytas NVO tarybų efektyvumo indeksas – interaktyvus žemėlapis, kuriame savivaldybės suskirstytos į tris grupes: aktyviai veikiančias; sudarytas, bet nevykdančias aktyvios veiklos; ir neturinčias veikiančios NVO tarybos. Šis žemėlapis rodo tiek bendrą NVO tarybų situaciją Lietuvoje, tiek ir atskirų savivaldybių pažangą. Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veiklos vertinimo metodiką.
Pasak platformos kūrėjų, šis indeksas nėra skirtas savivaldybėms vertinti vien per „gerai“ ar „blogai“ prizmę. „Raudona spalva nereiškia kritinės situacijos, ji pirmiausia rodo, kad tam tikroje savivaldybėje yra erdvės stiprinti NVO tarybos veiklą, ieškoti aktyvesnio suinteresuotų šalių įsitraukimo ir glaudesnio bendradarbiavimo. Priežastys, kodėl savivaldybė patenka į šią grupę, gali būti labai įvairios: nuo neseniai pasikeitusios tarybos sudėties ar organizacinių iššūkių iki ribotų žmogiškųjų išteklių ar nepakankamo institucinio dėmesio ar neaktyvių pačių NVO. Svarbiausia, kad indeksas padėtų objektyviai įvertinti situaciją ir skatintų pokyčius“, – paaiškina J. Petraitienė.
Viena iš aktyviausiai nevyriausybinį sektorių į vietos savivaldą įtraukianti savivaldybė – Klaipėdos rajonas. Pasak mero Broniaus Markausko, efektyvų bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir NVO tarybų dažniausiai lemia ne formalus tarybos sudarymas, bet nuoseklus darbas ir dialogas, kurį lydi ne tik žodžiai, bet ir konkretūs darbai bei lėšos šiai sričiai: „Mums svarbiausia užtikrinti, kad NVO taryba reguliariai rinktųsi, keltų aktualius klausimus, realiai atspindėtų organizacijų bei visuomenės poreikius, lūkesčius bei siūlytų sprendimus. Bendradarbiavimas atsiranda tada, kai savivalda ir nevyriausybinis sektorius vieni kitus vertina kaip partnerius, o ne formalius proceso dalyvius. Tam reikia pasitikėjimo, aiškios komunikacijos ir noro ieškoti bendrų sprendimų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone pavyksta puoselėti ryšį su nevyriausybinės organizacijoms – tam tikrai skiriame didelį dėmesį.