Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas įdomus reiškinys: geopolitinių įtampų ir karo kaimynystėje išgąsdinti tautiečiai ėmė masiškai dairytis antrojo būsto užsienyje. Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis, Lietuvos gyventojai vien Ispanijoje per paskutinį 2025 m. ketvirtį nupirko 241 būstą, o nemaža dalis tautiečių žvalgosi ir į Graikiją ar Kiprą.
Daugumai tokio būsto pirkėjų tiesiog norisi turėti „planą B” saugioje saulėtoje vietoje, kartu ir labai gerą investiciją. Tačiau kai emocijos atslūgsta ir pradedama skaičiuoti reali investicinė grąža, paaiškėja, kad žolė svetur anaiptol nėra žalesnė, rašoma „Bigbank” pranešime žiniasklaidai.
Asmeninis poilsis ir pajamos iš nuomos – sunkiai suderinami
Vienas didžiausių nerealių lūkesčių perkant būstą užsienyje – kad pavyks suderinti asmenines atostogas su nuolatiniu pinigų srautu iš nuomos. Vis dėlto į tą pačią Ispaniją ar Graikiją kiekvieną ilgąjį savaitgalį nepriskraidysite – skrydžiai kainuoja, o kelionė atima mažiausiai pusdienį.
Galiausiai toks būstas paliekamas trumpalaikei nuomai, kuri paprastai pelninga tik keletą mėnesių per metus. Na, o kadangi patys objekto prižiūrėti negalėsite, teks samdyti vietinę administravimo įmonę. Pietų Europoje tokios paslaugos (valymas, svečių pasitikimas, smulkūs remontai) gali „suvalgyti” nuo 20 iki net 35 proc. jūsų pajamų.
„Nors geopolitinis fonas Lietuvoje daliai investuotojų kelia nerimą, skaičiai rodo Lietuvos rinkos pranašumą. Agentūros „Investropa” analitikai suskaičiavo, kad Vilniuje ilgalaikės nuomos pajamingumas šiuo metu vidutiniškai siekia 5–6 proc., o kai kuriuose rajonuose – net iki 6,8 proc. Tuo metu populiariuose Pietų Europos kurortuose, atskaičius didelius turto valdymo mokesčius, ne sezono mėnesių prastovas ir vietinius mokesčius, reali metinė grąža dažnai susitraukia vos iki 2–4 proc.
