Nors Lietuvoje santuokų skaičius mažėja, nesusituokę partneriai vis dažniau kartu įsigyja būstą. Dažnai tokiais atvejais imama bendra būsto paskola, tačiau iširus santykiams gali kilti sudėtingi ginčai dėl turto dalybų ir įsipareigojimų bankui. Ekspertai pataria visus esminius klausimus išspręsti raštu dar prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą.
Valstybės duomenų agentūros duomenys atskleidžia akivaizdžią tendenciją – santuokų Lietuvoje mažėja. Jei 2015 m. buvo sudaryta apie 22 tūkst. santuokų, tai 2023 m. šis skaičius siekė apie 13 tūkst., kas yra beveik 41 proc. mažiau.
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas pastebi, kad nesusituokusių porų, kartu įsigyjančių būstą, daugėja. „Šiais laikais visiškai įprasta nesusituokus kartu įsigyti būstą, kurti šeimą ir auginti vaikus. Nuo 2021 m. iki dabar „Realco“ projektuose maždaug kas penktas dviese įsigytas būstas buvo pirktas nesusituokus“, – sako M. Chmieliauskas. Jis priduria, kad skirtumai pastebimi ir tarp projektų: pavyzdžiui, prestižiniame „Algirdo 3“ projekte tarp dviese pirkusių klientų nesusituokusių buvo apie 8 proc., o vidutinės klasės projekte „Prie Vilnelės“ – 22 proc.
Tačiau advokatas dr. Arvydas Budnikas pabrėžia, kad didžiausia klaida tokiais atvejais – iš anksto nesusitarti dėl galimų nesutarimų sprendimo. Pasak jo, praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai po poros išsiskyrimo vienas partneris lieka gyventi būste, bet nenori išpirkti kito dalies ar mokėti kompensacijos. „Būna ir taip, kad vienas partneris sumoka beveik visą pradinį įnašą ar didesnę paskolos dalį, tačiau turtas įregistruojamas lygiomis dalimis. Jei nėra rašytinio susitarimo dėl skirtingų investicijų, išsiskyrus gali prasidėti ilgas ginčas dėl jų kompensavimo“, – dalijasi patirtimi advokatas.
Būstas su sutuoktiniu ar sugyventiniu: skirtumai
A. Budnikas paaiškina, kad ginčai dažniausiai kyla ne perkant būstą, o vėliau – iširus santykiams, netekus darbo ar pasikeitus aplinkybėms. Santuokoje įsigytas būstas, bendromis lėšomis finansuotas, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir skyrybų atveju dalijamas po lygiai, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas. Jei būstas pirktas su paskola, įsipareigojimai bankui taip pat lieka bendri. Skyrybų atveju būstą ir paskolą dažniausiai perima vienas sutuoktinis, kitam išmokėdamas kompensaciją, arba turtas parduodamas, padengiama paskola ir likusi suma dalijama po lygiai.
Aukštesnį indėlį įnešęs sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos, tačiau turi įrodyti, kad bendram turtui naudojo asmenines lėšas – paveldėtas, gautas dovanų ar turėtas iki santuokos. Kitos lėšos paprastai laikomos bendromis.
Nesusituokusių porų atveju situacija yra kitokia. Teisiškai jie laikomi bendraturčiais, o būstas – bendrąja daline nuosavybe. Kiekvienam priklauso pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta dalis (pvz., ½ ar ⅓). Santykiams nutrūkus, būstas dalijamas pagal sutartyje nustatytas dalis. Jei jos nenurodytos, laikoma, kad jos yra lygios. Taigi, jei vienas partneris investavo daugiau (pvz., sumokėjo didesnį pradinį įnašą ar daugiau paskolos įmokų), norėdamas gauti atitinkamą kompensaciją už didesnį indėlį, jis turės tai įrodyti teisme.
Svarbiausia – susitarti dar prieš perkant NT
A. Budnikas atkreipia dėmesį, kad bendraskolių nesutarimai jų įsipareigojimų bankui nekeičia. Jei jie atsako solidariai, vienam nustojus mokėti paskolą, bankas įmokų gali reikalauti iš kito, nepaisant jų tarpusavio susitarimo. „Todėl prieš įsigyjant būstą rekomenduočiau raštu susitarti dėl esminių dalykų: kiek turto priklausys kiekvienam, kas kiek prisidės prie pradinio įnašo, paskolos ir remonto bei kas nutiks, jei vienas nebenorės ar nebegalės vykdyti įsipareigojimų. Tai padės išvengti ilgų ir brangių teisminių ginčų“, – pataria advokatas.
Jei bendraturčiams susitarti nepavyksta, norintis pasitraukti gali savo NT dalį parduoti, tačiau pirma tokiomis pačiomis sąlygomis ją turi pasiūlyti kitam bendraturčiui. Šis per mėnesį turi apsispręsti, ar dalį išpirks. Jei turto parduoti nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl atsidalijimo: jei turto fiziškai neįmanoma padalyti į atskiras dalis, dažniausiai NT paliekamas jame gyvenančiam asmeniui, o kitam priteisiama piniginė kompensacija.
M. Chmieliauskas priduria, kad perkant naujos statybos būstą iš patikimo vystytojo pirkėjas gauna skaidrų sandorio procesą, aiškią nuosavybės struktūrą ir tvarkingus objekto dokumentus. Tačiau tai neišsprendžia pirkėjų tarpusavio santykių – kokiomis dalimis jiems priklausys turtas ar kaip jie pasidalys finansinius įsipareigojimus. „Kai būstas perkamas dviese, daug dėmesio skiriama jo kainai, paskolai, įrengimui, tačiau ne visada pagalvojama, kas nutiktų pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Todėl dar prieš sandorį verta aiškiai apsibrėžti, kam kokia būsto dalis priklausys, kaip bus dalijamos išlaidos – kas mokės paskolą, prisidės prie remonto – ir kaip būtų elgiamasi vienam panorus pasitraukti ar nebegalint vykdyti įsipareigojimų. Apie tai paprasčiau susitarti iš anksto, o ne pačiame ginčo įkarštyje“, – akcentuoja „Realco“ pardavimų direktorius.
„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
