Beveik 60 proc. Lietuvos vadovų yra girdėję terminą neuroįvairovė – tai aukščiausias rodiklis tarp Lietuvos, Latvijos ir Danijos organizacijų, dalyvavusių apklausoje. Tačiau panaši dalis, 59,1 proc., prisipažįsta nežinantys, ar jų pačių komandose apskritai dirba neuroskirtingų žmonių – turinčių disleksiją, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), autizmo spektro ypatumų ar kitų neurologinių skirtumų. Šis atotrūkis tarp žinojimo ir praktikos nagrinėtas vykdant tarptautinį projektą „Neuroskirtingų darbuotojų įtraukimas į technologijų sektorių“ – jo metu Lietuvos, Latvijos ir Danijos partneriai apklausė 64 technologijų sektoriaus organizacijas, o remdamiesi rezultatais parengė praktinį gidą, padėsiantį įmonių vadovams ir personalo specialistams kurti neuroskirtingiems darbuotojams pritaikytą darbo aplinką.
„Susitikus žmogų gatvėje ar biure, neįmanoma pasakyti, ar jis yra neuroskirtingas – autistiškas, turi disleksiją ar ADHD. Mūsų visuomenei dar sunku suprasti nematomas negalias bei neuroskirtingumą, todėl jų patiriami iššūkiai lieka neatliepti, kartais tiesiog nurašomi kaip nesvarbūs. Tačiau pritaikymai profesinėje aplinkoje autistiškam žmogui ne mažiau reikalingi nei turinčiam matomą, fizinę negalią,“ – sako Barbora Suisse, VšĮ „Draugiški autizmui
