„Geriau tegu skauda odą, nei skauda širdį“, – taip, anot Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos vadovės, ilgametės socialinės pedagogės Saulės Šerėnienės, savęs žalojimo motyvus aiškina patys paaugliai. Jos duomenimis, maždaug kas penktas penkiolikmetis yra bandęs save žaloti arba su tuo susidūręs. Pedagogė šią problemą vadina „masine“.
„Statistika – tragiška. Tai masinė problema“, – konstatuoja S. Šerėnienė. Pasak jos, socialiniai tinklai, kur lengvai pasiekiamas bendraamžių platinamas turinys, tarp jo ir savęs žalojimo vaizdai, yra viena iš priežasčių, kodėl ši problema plinta. „Mūsų mokyklos laikais tokios mintys tiesiog nekildavo“, – prisimena ji.
Savižalą S. Šerėnienė apibūdina kaip emocinę išveiką, kai įtampą žmogus iškrauna veiksmais, nes žodžiais jos išsakyti nepajėgia. „Kiek man teko su paaugliais apie tai kalbėtis, jie aiškina taip: geriau tegu skauda odą, nei skauda širdį. Jie sako, kad ranka vis tiek sugyja, o va kai širdį skauda, yra baisiau“, – pasakoja socialinė pedagogė. Tačiau fizinės žaizdos palieka randus, kurie vėliau sukelia naujas problemas.
Dėl ko paaugliams skauda širdį? S. Šerėnienė įvardija dėmesio trūkumą šeimoje. „Anksčiau nebuvo tiek išsiskyrusių šeimų. Paauglystė ir šiaip sudėtingas amžius, o čia dar tėvas išvažiuoja į užsienį, mama susiranda draugą – ir jos dėmesį vėl tenka dalytis. Visi skubame, visi bėgame, vaikams dėmesio lieka mažai. Kompensuojame daiktais ir jau nebematome, kaip tas vaikas auga ir kaip iš tikrųjų jaučiasi viduje“, – sako ji.
Pedagogė pateikia pavyzdį apie paauglę, kurią kamuoja negebėjimas atitikti socialinių tinklų grožio standartų. „TikTok“ ir dirbtinio intelekto pagražinti etalonai daro didelę įtaką. Net ir turint viską, ko reikia, paaugliai jaučiasi negražūs, negalėdami įveikti jiems primestų standartų.
Mokykloje, pastebėjus savižalos atvejį, veikia vaiko gerovės komisija, kuri informuoja medikus ir tėvus. Tačiau, pasak S. Šerėnienės, pagalba dažnai stringa, nes teisės aktai reikalauja tėvų sutikimo. „Labai dažnai atsimušame į sieną. Jeigu tėvai nesutinka kreiptis į medikus, įstaiga vaiko pas juos nuvežti negali“, – atvirauja pašnekovė.
Kauno „Vaikų linijos“ koordinatorė, psichologė Goda Rinkevičienė priduria, kad tikslių statistinių duomenų apie savižalą rasti sudėtinga. „Vaikų linijoje“ savižudybės tema buvo trečia pagal dažnumą per 2025 m. „HBSC duomenimis, 2022 m. 14 proc. devintokų ir 9 proc. vienuoliktokų buvo planavę savižudybę. Žmonės, kurie žaloja save, supranta, kad šis būdas nėra priimtinas, ir jį puikiai maskuoja. Įtarimą gali kelti nuolatinis ilgesnių drabužių dėvėjimas net karštą dieną, pasikeitęs elgesys ar sužalojimai, kuriuos tėvai kartais patiki paaiškinimus, kad juos padarė gyvūnai ar krūmai.
Psichologė pataria būti jautriems, empatiškiems, tiesiai paklausti, kuo galima padėti. Jei pagalbos atsisakoma, svarbu įvardyti, kad tai rimta ir reikia ieškoti pagalbos, pavyzdžiui, kreiptis į „Vaikų linijos“ savanorius ar psichologus. Gali padėti ir alternatyvūs būdai, kaip gumelės nešiojimas ant riešo ar piešimas raudonu rašikliu ant kūno. Nuo savižalos iki savižudybės kartais gali būti ir nedidelis žingsnis, nes save žaloja ir tie, kurie mažiau jautrūs skausmui, o netyčia savižala gali baigtis mirtimi.
