Prieš dešimtmetį naujo filmo premjera buvo pagrindinė priežastis apsilankyti kino teatre. Šiandien, sparčiai tobulėjant transliavimo platformoms ir televizorių technologijoms, žiūrovai turi kur kas daugiau pasirinkimo galimybių mėgautis aukštos kokybės vaizdu namuose. Atsižvelgdami į besikeičiančius filmų žiūrėjimo įpročius, kino teatrai investuoja į pažangias garso sistemas, didžiulius ekranus ir patogesnes sales, tačiau Lietuvoje kino teatrų lankomumas vis dar išlieka mažesnis nei ikipandeminiu laikotarpiu.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 m. šalies kino teatruose apsilankyta 3,57 mln. kartų, o tai yra maždaug 14 proc. mažiau nei 2019 m., kai buvo užfiksuotas 4,15 mln. apsilankymų skaičius. Palyginti su 2024 m., lankomumas sumažėjo beveik 2 proc.
Nepaisant mažesnio žiūrovų skaičiaus, kino teatrų pajamos per tą patį laikotarpį augo. 2025 m. jos siekė beveik 23,7 mln. eurų, viršydamos 2019 m. užfiksuotą 22,5 mln. eurų sumą. Tai rodo, kad nors žiūrovai kino teatruose lankosi rečiau, už bilietus bendrai išleidžiama daugiau.
Kino teatrai investuoja į žiūrovų patogumą
Nuo 2026 m. spalio kino industrijos organizacijos „Cinema United“ paskelbtais duomenimis, Šiaurės Amerikos kino teatrų operatoriai per pastaruosius dvejus metus į salių modernizavimą investavo 2,7 mlrd. JAV dolerių, o vien per paskutinius metus investicijos siekė 1,2 mlrd. JAV dolerių. Šios lėšos skirtos projektoriams, garso sistemoms, ekranams, žiūrovų vietoms ir kitai kino teatrų infrastruktūrai atnaujinti.
Didžiausi rinkos dalyviai taip pat aktyviai investuoja į kino teatrų modernizavimą. Pasaulinis kino teatrų tinklas AMC yra paskelbęs planą per 4–7 metus investuoti iki 1,5 mlrd. JAV dolerių į savo kino teatrus JAV ir Europoje, plėsdamas aukštesnės kokybės kino salių pasiūlą, diegdamas lazerinius projektorius ir atnaujindamas žiūrovų vietas.
Panašių pokyčių pastebima ir Lietuvos kino teatruose, kur dėmesys vis daugiau skiriamas žiūrovų komfortui. Pavyzdžiui, Vilniaus prekybos centre „Ozas“ veikiantis kino teatras „Vue“ po rekonstrukcijos atnaujino sales, bendrąsias erdves ir įrengė reguliuojamus LUX bei „Ultra LUX“ krėslus. „Apollo Kinas Vilnius Outlet“ lankytojai gali rinktis dvivietes sofas arba šildomus, atsilenkiančius krėslus su įmontuotais ekranais, leidžiančiais užsisakyti maisto ir gėrimų neišeinant iš vietos.
Keičiasi ir tai, kaip filmus žiūrime namuose
Pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė ir namų pramogų technologijos. Didelės įstrižainės televizoriai bei 4K raiška tapo prieinamesni, o gamintojai vis daugiau dėmesio skiria spalvų tikslumui, kontrastui ir vaizdo detalumui.
Vaizdo kokybė ypač svarbi tamsiose scenose, sudėtingame apšvietime ar subtiliuose spalvų perėjimuose. Aukšta ekrano raiška savaime negarantuoja visų vaizdo elementų tikslaus perteikimo; daug kas priklauso nuo televizoriaus gebėjimo valdyti šviesą ir atkurti spalvas.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė tiek televizorių technologijos, tiek vartotojų lūkesčiai.
„Dar prieš dešimtmetį didelis ekranas ar 4K raiška buvo vieni svarbiausių argumentų renkantis televizorių. Šiandien šios savybės jau gana įprastos, o gamintojai ieško būdų, kaip dar labiau pagerinti patį vaizdą. Viena svarbiausių pažangos krypčių – tikslesnis šviesos valdymas, leidžiantis išgauti platesnį spalvų spektrą ir natūralesnius atspalvius. Tai yra ypač aktualu žiūrint filmus, kuriuose apšvietimas ir spalvos yra svarbi pasakojimo dalis“, – aiškina E. Tamelytė.
Naujos technologijos – tikslesniam spalvų atkūrimui
Vienas naujesnių šios srities sprendimų – „Samsung“ pristatyta „Micro RGB“ televizorių technologija. Skirtingai nei įprastuose LED televizoriuose, čia foniniam apšvietimui naudojami mažesni nei 100 mikrometrų raudoni, žali ir mėlyni šviesos diodai, išdėstyti už ekrano. Juos galima valdyti atskirai, tiksliau reguliuojant šviesos intensyvumą ir atkuriamus atspalvius.
„Samsung Micro RGB“ televizoriai pasižymi 100 proc. BT.2020 spalvų gamos aprėptimi, kurią patvirtino Vokietijos sertifikavimo institutas VDE. Tai reiškia, kad ekranas gali atkurti itin platų spalvų spektrą, įskaitant subtilius atspalvius ir spalvinius perėjimus.
Vaizdo kokybei gerinti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas. Televizoriuje naudojamas DI procesorius analizuoja rodomą turinį ir pagal jį koreguoja vaizdo parametrus, siekdamas tiksliau perteikti spalvas, kontrastą ir detales.
Pasak E. Tamelytės, kino teatras ir namų svetainė siūlo skirtingas filmų žiūrėjimo patirtis. Nors didžiulio ekrano mastelį, profesionalią akustiką ir bendrą žiūrovų atmosferą namuose atkurti sudėtinga, tobulėjančios televizorių technologijos suteikia vis daugiau galimybių mėgautis aukštos kokybės vaizdu namų aplinkoje.
