2026 m. spalio 16 d. pranešimas spaudai
Spalio 19 d., 10 val. Seime vyks Seimo narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės spaudos konferencija „Planuojama ilgalaikės priežiūros reforma: kodėl kyla grėsmė slaugai namuose ir paslaugų prieinamumui?“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pristatytų Ilgalaikės priežiūros įstatymo pakeitimų svarstymas kelia klausimų dėl slaugos ir kitų paslaugų namuose prieinamumo, jų finansavimo bei specialistų komandų ateities. Siūlymais numatoma integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojant jas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), valstybės, savivaldybių biudžetų ir pacientų lėšomis. Taip pat keičiama paslaugų poreikio vertinimo tvarka ir slaugos paslaugų teikimo trukmė.
Nors paslaugų integravimas gali pagerinti poreikių tenkinimą, J. Sejonienė ir P. Kuzmickienė pabrėžia būtinybę įvertinti siūlomų pakeitimų poveikį pacientams, jų artimiesiems, specialistams ir visai sistemai.
Mažiau paslaugų namuose – didesnė našta gydymo įstaigoms ir pacientams?
Praėjusiais metais Lietuvoje daugiau nei 70 tūkst. pacientų gavo PSDF apmokamas ambulatorines paslaugas. Jei pagalba namuose taps sunkiau prieinama dėl finansavimo, organizavimo ar poreikio vertinimo pokyčių, pacientams gali tekti dažniau kreiptis į gydymo įstaigas, o tai padidintų jų darbo krūvį ir laukimo laiką. Nerimaujama dėl didesnio finansinio krūvio pacientams, ypač senjorams, kurių pajamos ribotos, o pagalbos poreikis didelis.
Socialinių partnerių įtraukimas – būtina reformos sąlyga
Spaudos konferencijos organizatoriai akcentuoja, kad socialinių ir sveikatos priežiūros sistemų sujungimas gali būti prasmingas, tačiau sprendimai turi remtis specialistų patirtimi ir paslaugų gavėjų poreikiais. „Matome, kad poreikis jungti sistemas yra pagrįstas, tačiau labai svarbu, kaip tai bus įgyvendinta. Negalime apsimesti, kad visuomenė nesensta ir kad vyresniems žmonėms paslaugų nereikia. Turime užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ir finansiškai įkandama, o sprendimai būtų priimami įsiklausant į socialinių partnerių pasiūlymus“, – teigia J. Sejonienė.
Reforma turi prasidėti nuo žmogaus poreikių
„Ar ilgalaikės priežiūros reforma netaps reforma, po kurios pacientai liks be slaugos, slaugytojai – be darbo, o ligoninės – su dar didesniais pacientų srautais? Jei žmogus nebegaus jam būtinos pagalbos namuose, jis bus priverstas ieškoti jos ir taip apkrautose gydymo įstaigose. Neaišku ir tai, kas nutiks šiandien veikiančioms slaugos komandoms, jų darbuotojams ir per daugelį metų sukurtai infrastruktūrai. Reformos sėkmė matuojama ne pakeistais teisės aktais ar funkcijų perdavimu, o tuo, ar žmogus sulaukia pagalbos tada, kai jos labiausiai reikia. Šiandien kyla rimta rizika, kad tos pagalbos jam teks laukti ilgiau“, – teigia Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos (Baltic Palliative Care Association) pirmininkas Marius Čiurlionis. Ilgalaikės priežiūros sistemai svarbu skirti daugiau dėmesio prevencijai ir savarankiškumo išsaugojimui, vertinti kitų šalių, panašios demografinės situacijos ir poreikių turinčių šalių, patirtį.
„Senėjančioje visuomenėje ilgalaikės priežiūros reforma turėtu savo esme atliepti iššūkį- kaip padėti žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam ir gyventi savo namuose. Dviračio išradinėti nereikia, imkime Skandinavijos šalių patirtį, kur prioritetas teikiamas prevencijai, reabilitacijai ir pagalbai namuose“, – pabrėžia P. Kuzmickienė. Seimo narės ragina reformos rengėjus įsiklausyti į socialinių partnerių siūlymus ir užtikrinti, kad pertvarkos centre būtų žmogus – jo poreikiai, galimybė gauti pagalbą laiku ir teisė oriai gyventi savo namuose.
Spaudos konferencijoje dalyvavo J. Sejonienė ir P. Kuzmickienė, Seimo narės, Marius Čiurlionis, Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos (Baltic Palliative Care Association) pirmininkas, Giedrė Baršauskienė, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė, Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė, Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, Ingrida Veitienė, Jūrininkų poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vadovė, Justinas Barkus, medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas, Andrej Rudanov, nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) partneris.
Spaudos konferencijos transliacija: 2026-10-19 Seimo narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės spaudos konferencija.
