Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kelia klausimą dėl darbo ginčų komisijų sprendimų nuoseklumo ir institucinio atskaitingumo.
2026 m. liepos mėnesį nagrinėtos dvi bylos, kurių faktinės aplinkybės, profesinės sąjungos vertinimu, yra iš esmės tapačios, tačiau darbo ginčų komisijų sprendimai skyrėsi iš esmės.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariai Vera Pensou ir jos vyras Aleksandras Pensou nuo 2023 metų dirbo vairuotojais, pasikeisdami prie to paties vilkiko vairo. Jie dirbo tam pačiam darbdaviui, vežė krovinius į tas pačias užsienio valstybes ir turėjo analogiškas darbo sutartines sąlygas.
Darbo sutartyse buvo aptarta darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, o 5.1 punkte numatyta dienpinigių mokėjimo sąlyga komandiruočių į užsienį metu – ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos teisės aktuose nustatytos dienpinigių normos. Darbuotojų teigimu, darbdaviui pradėjus nevisiškai atsiskaityti už komandiruotes, 2026 m. gegužės 7 d. jie nutraukė darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.
Viena istorija – du skirtingi rezultatai
2026 m. liepos 16 d. Alytaus darbo ginčų komisija išnagrinėjo Veros Pensou prašymą. Komisija priteisė 8 982 eurus dienpinigių ir 4 941,29 euro netesybų. Reikalavimas dėl 2 000 eurų už krovos darbus buvo atmestas.
2026 m. liepos 31 d. Vilniaus darbo ginčų komisija išnagrinėjo Aleksandro Pensou ginčą su tuo pačiu darbdaviu. Nors, profesinės sąjungos vertinimu, esminės faktinės aplinkybės buvo tokios pačios, vyro reikalavimas buvo atmestas.
„Sandrauga“ pabrėžia: skirtingi sprendimai savaime neįrodo, kad viena komisija veikė neteisėtai. Kiekviena byla turi būti vertinama pagal joje esančius įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tačiau būtent todėl būtina išsiaiškinti, kokiais konkrečiais motyvais pagrįsti tokie skirtingi rezultatai.
Jeigu faktinės aplinkybės iš esmės vienodos, visuomenė turi teisę tikėtis aiškaus, argumentuoto ir patikrinamo paaiškinimo, kodėl priimami skirtingi sprendimai.
Ar darbo ginčų komisijos tapo loterija?
Profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Juknio vertinimu, ši situacija atskleidžia sisteminę problemą – nepakankamą darbo ginčų nagrinėjimo praktikos nuoseklumą ir poreikį stiprinti komisijų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę.
„Darbo ginčų komisija neturi būti vieta, kur darbuotojas tikisi laimėti arba pralaimėti pagal sėkmę. Tai institucija, kurioje turi būti nagrinėjami įrodymai, taikomi įstatymai ir pateikiami aiškūs sprendimo motyvai. Jeigu du žmonės dirbo tame pačiame vilkike, tam pačiam darbdaviui ir tomis pačiomis sąlygomis, valstybė privalo gebėti paaiškinti, kodėl jų ginčai išsprendžiami skirtingai“, – teigia Kęstutis Juknis.
Pasak profesinės sąjungos, darbuotojų pasitikėjimą mažina ne vien galimai skirtingi teisės normų aiškinimai, bet ir tai, kai nėra pakankamai aišku, kaip užtikrinamas sprendimų nuoseklumas, kokiais kriterijais vertinami įrodymai ir kaip visuomenė gali susipažinti su nuasmeninta sprendimų praktika.
Teismai turės įvertinti ginčus iš esmės
Abu ginčai, nors ir akivaizdžiai aiškūs, bus nagrinėjami teismuose. Klausimas kam tai naudinga ? Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o ginčą perdavus teismui jis nagrinėjamas iš esmės. Liaudiškai tariant, darbo ginčų komisijos gali priiminėti ir praktika rodo, kad ir priiminėja, kokius tik nori sprendimus, nes atsakomybės – jokios, atsiskaitymo už teisingumo, sąžiningumo principo ignoravimą – jokios.
Žinant teismų apkrovas ir bylų nagrinėjimo terminus, žmonės savo uždirbtus pinigus geriausiu atveju atgaus 2027 metų pabaigoje, o įmonė išsityčiojusi iš darbuotojų galės eilinį kartą pademonstruoti likusiems darbuotojams savo galią.
„Sandrauga“ pabrėžia, kad galutinės teisinės išvados turi būti daromos įvertinus teismų sprendimus. Tačiau šis atvejis jau dabar kelia klausimą, ar dabartinis modelis pakankamai užtikrina vienodą teisės taikymą ir darbuotojų pasitikėjimą ginčų nagrinėjimo sistema.
„Sandrauga“ siūlo keisti sistemą:
- užtikrinti lengvai prieinamą nuasmenintų darbo ginčų komisijų sprendimų paiešką;
- skelbti aiškesnes apibendrintas sprendimų praktikos apžvalgas, išskiriant prieštaringus teisės aiškinimo atvejus;
- sukurti procedūrą, pagal kurią nustatyti reikšmingi prieštaravimai panašiose bylose būtų analizuojami ir viešai paaiškinami;
- sustiprinti komisijų nepriklausomumo garantijas, skaidrumą ir atskaitomybę;
- įvertinti specializuoto darbo teisingumo modelio ar kitų Europos valstybėse taikomų sprendimų pritaikymo Lietuvoje galimybes.
Darbo teisė negali likti vien deklaracija. Ji turi veikti praktiškai – nepriklausomai nuo darbuotojo tautybės, darbo pobūdžio ar to, kuriame komisijoje nagrinėjamas jo ginčas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pozicija aiški: darbuotojo teisės neturi priklausyti nuo teisingumo loterijos. Jeigu sistema kelia pagrįstų klausimų, ją būtina tobulinti.
