Prokuratūra siekia, kad Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai būtų skirta griežtesnė bausmė nei pirmosios instancijos teismo paskirta 6 tūkst. eurų bauda. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Valentinas Alekna prašė skirti 10 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams atimti iš politiko teisę eiti renkamas ar skiriamas pareigas valstybės bei savivaldybių institucijose.
Teismas įrodyta pripažino 3 837 eurų sumą
Kauno apygardos teismas birželio 25 dieną Š. Čėsną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Teismas jam skyrė galutinę subendrintą 6 tūkst. eurų baudą, tačiau netaikė baudžiamojo poveikio priemonių.
Teismas nustatė, kad 2019–2023 metų kadenciją Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nariu dirbęs Š. Čėsna suklastojo 42 išlaidų ataskaitas. Jose buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie degalų įsigijimo išlaidas.
Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad politikas apgaule įgijo 4 424 eurus savivaldybės lėšų. Teismas įrodyta pripažino mažesnę – 3 837 eurų – sumą. Š. Čėsna savivaldybei padarytą žalą atlygino dar per ikiteisminį tyrimą.
Bylos duomenimis, dalis dyzelino buvo apmokėta įmonei išduotomis degalų kortelėmis, tačiau savivaldybei šios išlaidos pateiktos kaip asmeniškai patirtos vykdant tarybos nario veiklą.
Čėsna teigė kompensacijomis mažinęs įmonės skolą
Dalis savivaldybei pateiktuose čekiuose nurodytų degalų buvo pirkta bendrovės „Telesita“ kortele. Š. Čėsnai priklauso 50 proc. šios bendrovės akcijų, o 2015–2023 metais jis buvo jos direktorius.
Meras aiškino, kad „Telesita“ buvo jam skolinga, todėl savivaldybės pervedamomis kompensacijomis jis esą mažino bendrovės skolą sau. Jo gynėjas tvirtino, kad toks apskaitos būdas nebuvo nusikalstamas, o įmonė iš jo negavo mokestinės naudos.
Byloje taip pat buvo duomenų apie Š. Čėsnos pateiktus čekius už degalus, apmokėtus jo tėvo Vytauto Čėsnos ir tuomečio partiečio Karolio Petkevičiaus kortelėmis.
Viename iš bylos epizodų savivaldybei buvo pateiktas čekis už automobilio šampūną su nano danga ir savaiminio įdegio priemonę. Meras teigė, kad ne degalų čekis į ataskaitą pateko dėl žmogiškos klaidos.
Prokuroras V. Alekna tokį aiškinimą atmetė. Pasak jo, keliasdešimt pasikartojusių epizodų rodo sistemingą elgesį, o ne vienkartinę klaidą.
Pasikeitęs įstatymas leido švelninti bausmę
Prokuroras pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pasikeitė įstatymas: piktnaudžiavimas tarnyba, anksčiau laikytas sunkiu nusikaltimu, buvo priskirtas apysunkiams nusikaltimams. Dėl to atsirado pagrindas skirti švelnesnę bausmę.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tirianti korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Š. Čėsna kaltės nepripažino, prašė jį išteisinti ir po nuosprendžio paskelbimo pareiškė ketinantis jį skųsti. Birželio 25 dieną paskelbtas nuosprendis tuomet dar nebuvo įsiteisėjęs ir per 20 dienų galėjo būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Sulaukęs įtarimų Š. Čėsna sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje, tačiau paskelbė ketinantis siekti antros mero kadencijos.
