Nors psichologinis smurtas darbe dažniausiai siejamas su pavaldinių apsauga, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai patys vadovai tampa nekonstruktyvios kritikos ar nepagarbaus elgesio aukomis. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Aurelija Daubaraitė pabrėžia, kad teisės aktai vienareikšmiškai saugo visus darbuotojus ir vadovų lygius nuo psichologinio smurto ir priekabiavimo. Tai reiškia, kad nepagarbus elgesys, pašaipūs komentarai ar autoriteto menkinimas prieš vadovus taip pat gali būti laikomi psichologiniu smurtu, o vadovai neprivalo toleruoti netinkamo elgesio. Jei neformaliai situacijos išspręsti nepavyksta, vadovas turėtų kreiptis į įmonės paskirtą atsakingą asmenį. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nustatyta tvarka, darbdavys privalo tirti pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą. Jei tiriant paaiškėja pažeidimai, pavaldiniui gali grėsti atsakomybė, įskaitant atleidimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tačiau svarbu suprasti, kad skundas prieš vadovą savaime nereiškia jo atleidimo – privalomas objektyvus ir nešališkas tyrimas. Ilgalaikis sprendimas – formuojama pagarbi organizacijos kultūra, skaidrūs procesai ir vadovų pavyzdys.
Psichologinis smurtas darbe: ar vadovai gali būti aukos?
