Nors kalbant apie regionų stiprinimą dažniausiai akcentuojamos investicijos į infrastruktūrą, vis svarbesne problema tampa kvalifikuotų žmonių trūkumas. Ilgalaikė regiono plėtra neįmanoma be specialistų, todėl regionų ateitis priklauso ir nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti bei išlaikyti žmones.
Jaunų žmonių pasirinkimas studijuoti arčiau namų, atlikti praktiką vietos įmonėje ir ten rasti pirmąjį darbą tiesiogiai prisideda prie regiono augimo. Kai jauni specialistai išvyksta ir nebegrįžta, regionai praranda augimo potencialą, o specialistų trūkumas tampa svarbiu konkurencingumo iššūkiu.
Nors regionų gyvybingumas įvardijamas kaip valstybės prioritetas ir daug dėmesio skiriama infrastruktūros gerinimui, ne mažiau svarbu galvoti, kas dirbs naujai kuriamosiose darbo vietose ir teiks viešąsias paslaugas. Regioninės kolegijos, nors dažnai vertinamos tik kaip specialistų rengimo institucijos, vaidina gerokai platesnį vaidmenį regiono raidai.
Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) pavyzdys rodo, kaip aukštoji mokykla gali prisidėti prie regiono stiprėjimo. Vakarų Lietuvoje KVK studijuoja apie 2500 studentų, dauguma jų atvyksta iš regiono savivaldybių, o apie 60 proc. absolventų lieka dirbti Vakarų Lietuvos miestuose. KVK ruošiami sveikatos, technologijų ir verslo krypties specialistai, kurie sėkmingai integruojasi į darbo rinką, kuria pridėtinę vertę ir prisideda prie regiono žmogiškojo potencialo išsaugojimo.
Daug KVK studentų dar studijų metu ar po praktikos sulaukia darbdavių pasiūlymų. Socialiniai partneriai glaudžiai bendradarbiauja su kolegija, užtikrindami kvalifikuotus specialistus, o studentai – darbo vietas ir karjeros kryptis.
Kolegijų reikšmė neapsiriboja vien specialistų rengimu – jos vykdo taikomuosius tyrimus, prisideda prie technologinių sprendimų diegimo ir bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis spręsdamos regionams aktualius klausimus, ypač spartėjant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams.
Ne mažiau svarbi ir visą gyvenimą trunkanti mokymosi funkcija. Klaipėdos valstybinės kolegijos Mokymo ir paslaugų centras kasmet pritraukia apie 2000 klausytojų, patvirtindamas aukštosios mokyklos, kaip svarbaus partnerio, vaidmenį darbuotojams, įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms.
Svarbu kolegijas aktyviai įtraukti į regionų plėtros procesus. Savivalda, verslas ir viešasis sektorius galėtų įvardyti ateities kompetencijų poreikius, o kolegijos – padėti juos paversti studijų programomis, mokymais ar tyrimais. Tokia partnerystė užtikrintų, kad regionuose būtų rengiami ateities poreikius atitinkantys specialistai.
Nerealu tikėtis kolegijos ar jos padalinio kiekviename mieste. Svarbiau, kad regione veiktų stipri ir konkurencinga aukštoji mokykla, gebanti telkti kompetencijas ir atliepti regiono poreikius, kurios vertė matuojama realiu poveikiu.
Kolegijos turi neišnaudotą potencialą tapti regionų kompetencijų centrais, sprendžiančiais darbo rinkos iššūkius, organizuojančiais perkvalifikavimą ir prisidedančiais prie profesinio mokymo bei specialistų kvalifikacijos tobulinimo, ypač ten, kur trūksta ne tik darbuotojų, bet ir žinių perdavimo gebančių žmonių.
Tačiau vien regionų ir kolegijų iniciatyvų nepakaks. Būtina peržiūrėti ir aukštojo mokslo finansavimo modelį, kuris turėtų labiau vertinti institucijų kuriamą poveikį regionui, o ne tik studentų skaičių. Daugiau dėmesio ir finansavimo turėtų būti skiriama studijoms, taikomiesiems tyrimams, inovacijoms ir kompetencijų programoms srityse, kur specialistų trūkumas riboja regionų augimą.
Lietuva dar turi galimybę stiprinti regionus. Jei norime, kad jie būtų gyvybingi ir patrauklūs, vien investicijų į infrastruktūrą nepakaks. Regionų ateitį lems žmonės, jų žinios ir gebėjimai. Todėl formuojant nacionalinę aukštojo mokslo politiką svarbu atsakyti, ar galime sau leisti nepakankamai išnaudoti kolegijų potencialą.
