Kiekvieną pavasarį ir rudenį Respublikinė Šiaulių ligoninė drauge su Pažangiosios medicinos draugija ir Pažangiosios medicinos asociacija rengia konferencijas, skirtas įvairių specialybių medikams.
Ir šį kartą konferencija „Medicina trimis kryptimis: žinios, praktika, pacientas“, surengta ne tik įvairių sričių gydytojams, bet ir bendrosios praktikos slaugytojams, radiologijos technologams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams, kineziterapeutams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, medicinos genetikams, akušeriams, išplėstinės praktikos vaistininkams. Pavasarine žinių švente pavadinta konferencija subūrė medikus iš visos Šiaulių apskrities.
Mokslo šventė
Konferencijoje pirmininkavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos – endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas Gitana Acutė, ir gydytoja Eglė Gaupšienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėja, gydytoja nefrologė pasveikino dalyvius su pavasarine žinių švente ir pasidžiaugė dalyvių gausa ir salėje, ir anapus kompiuterių ekranų.
Kombinuotos konferencijos dalyvius sveikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
„Mes nesame universitetinė klinika, tačiau didelę reikšmę skiriame mokslui, nes medicina – ta sritis, kur nenustojama mokytis visą gyvenimą“, – teigė ligoninės vadovas, akcentuodamas, kad „ši konferencija yra labai prasmingu pavadinimu, nes tarp visų šių sudedamųjų: žinių, praktikos ir paciento, privalomas dalykas yra mokslas, žinios ir pasidalinimas patirtimi“.
Džiugina ir tai, kad įvairių ligoninės skyrių medikai dalyvauja konferencijoje ne tik kaip klausytojai, bet ir kaip pranešėjai. Pasidžiaugta ir atvykstančiais klausytojais bei pranešėjais iš kitų ligoninių ir šalių.
Naujovė – Geriatrijos skyrius
Pirmąjį pranešimą „Nauja pradžia, rūpinantis vyresniuoju žmogumi“ skaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus vidaus ligų gydytoja Sigita Plungienė. Pranešėja susirinkusiems pristatė naująjį Geriatrijos skyrių, kuris, kaip ir ligoninė, dirba visą parą.
Supažindino su pacientų stacionarizavimo tvarka. „Skubiai stacionarizuojant pacientus, patenkama per Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, o planine tvarka – su šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimu“, – sakė gydytoja ir priminė, kad stacionarizavimo galimybes būtina derinti su skyriaus personalu.
„Geriatrija – labai plati sritis, apimanti daug medicinos sričių: tai ir vidaus ligos, neurologija, psichiatrija, reabilitacija. Tačiau tai nėra slauga, neteikiamos ir paliatyviosios pagalbos paslaugos. Skyriuje gydomi pacientai dėl lėtinių ligų, paūmėjusių ir ūmių susirgimų. Dažniausios indikacijos stacionarizavimui į skyrių – lėtinė išeminė galvos smegenų liga, pusiausvyros sutrikimai, demencija, mitybos trūkumas, cukrinio diabeto, širdies nepakankamumo, lėtinės inkstų ligos pablogėjimas. Skubiai į šį skyrių stacionarizuojami pacientai, susirgę pneumonija, inkstų liga, rijimo sutrikimu, lėtine išemine galvos smegenų liga, paūmėjus širdies nepakankamumui. „Mūsų tikslas – gerinti socialines funkcijas, todėl pacientas, prieš patekdamas į skyrių, turi būti mobilus, turėti potencialo veikti. Nes mes didiname pacientų savarankiškumą, skatiname judėti, laviname pusiausvyrą, geriname raumenų jėgą. Taip mažinama atskirtis ir didinama socializacija“, – kalbėjo gydytoja, pranešimą skyrusi vyresniųjų žmonių, gydomų Geriatrijos skyriuje, taikomiems diagnostikos ir gydymo metodams.
Pranešimą „Geriatrinio paciento slauga: iššūkiai ir sprendimai kasdienėje praktikoje“ perskaitė Ieva Zamarienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja.
Pasak pranešėjos, su senėjimu yra susiję sveikatos pokyčiai, lėtinės ligos, fizinės funkcijos silpnėjimas, kognityviniai sutrikimai. Šie pokyčiai ne tik didina sveikatos priežiūros poreikį, bet ir keičia pačią medicinos bei slaugos esmę.
„Geriatrijoje slaugytojai susiduria su kompleksiniais ir daugiabriauniais paciento poreikiais. Tokiems pacientams reikia ne tik medikamentinio gydymo bei procedūrų, reikia pagalbos išlaikyti kasdienybės ritmą, savarankiškumą ir psichologinį stabilumą“, – teigė I. Zamarienė, akcentuodama, kad šiame etape labai svarbus slaugytojo vaidmuo, nes jis ne tik atlieka techninius veiksmus, bet ir stebi, vertina, bendrauja, pastebi kartais tai, ko kiti nemato.
Šis pranešimas – ne tik apie profesinę sritį, bet ir pasidalinimas mintimis apie mūsų visuomenę, apie pagarbą žmogui jautriausioje senėjimo būklėje, pranešimas apie tai, kaip kiekvienas sveikatos sistemos darbuotojas gali prisidėti prie orios senatvės.
Aktualios sveikatos problemos
Pranešimą „Lėtinių ligų sukelta anemija: naujos galimybės ir gydymo perspektyvos“ perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. dr. Jūratė Gudonytė. Pranešėja kalbėjo apie geležį, kuri būtina daugelyje fiziologinių procesų, tokių kaip energijos apykaita, imuninė funkcija, deguonies transportavimas. Ypač aktuali informacija apie lėtines ligas, lydimas anemijos. Kalbėta ir apie geležies preparatus, jų poveikį ir galimybes, efektyvaus pasisavinimo technologijas.
Vertingą pranešimą „Funkcinė dispepsija: nuo simptomų iki sprendimų“, perskaitė konferencijoje pirmininkavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos – endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas, gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė. Pasak pranešėjos, apie 45 proc. ambulatoriškai konsultuojamų pacientų nurodo viršutinės virškinamojo trakto dalies simptomas.
Kalbėdama apie šį sutrikimą, gydytoja vadovavosi 2021 metais pasiektu sutarimu, kuriame dalyvavo 41 ekspertas iš 22 Europos šalių, ir priėmė sprendimą, kaip padėti atpažinti, diagnozuoti ir gydyti dispepsiją. Funkcinė dispepsija – tai klinikinis sindromas, apibūdinamas kaip nuolatinis arba recidyvuojantis skausmas epigastriumo srityje, bet nėra jokio organinio susirgimo.
Pranešėja apibūdino simptomus, ir pastebėjo, kad funkcinės dispepsijos paplitimas suaugusiųjų populiacijoje yra 10-20 proc. Tai – viena dažniausių ligų, vyraujanti tarp moterų, lydima ir šalutinių rizikos faktorių. Pranešėja aptarė ligos diagnostiką bei gydymą, kuris nėra lengvas, reikalaujantis ir gydytojo, ir paciento kantrybės.
Pirmąją konferencijos dalį pranešimu „Antikoaguliacija ir jos klinikine kontrolė, gydant venines trombembolijas (VTE)“ baigė prof. dr. Julius Ptašekas, Rygos Stradinio universitetas. Po pertraukos antrąją konferencijos dalį pranešimu „LOPL gydymo sėkmė: gydytojo ir paciento vaidmuo“ pradėjo Justina Kruopienė, Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. pulmonologė.
Pranešimą „AKS ir kardiovaskulinė rizika – optimalaus gydymo pasirinkimas“ perskaitė doc. Jolanta Marcinkevičienė, gyd. kardiologė, LSMU Kauno klinikos.
• Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
