2026 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytas Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas, kuriomis siūloma sukurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą.
Iniciatyvos rengėjų teigimu, pastaruoju metu Lietuvos kariuomenė vis dažniau pasitelkiama padėti civilinėms institucijoms įvairiose saugumo situacijose, pvz., saugant valstybės sieną nuo neteisėtos migracijos, užkertant kelią dronais gabenamai kontrabandai iš Baltarusijos. Didesnis kariuomenės įsitraukimas didina riziką, kad panaudojant karinę jėgą gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Kaip pavyzdys nurodomas 2025 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje nutikęs incidentas, kai panaudojus karinę jėgą neutralizuojant Rusijos bepilotį orlaivį buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Pataisų autoriai pažymi, kad dabartinis teisinis reguliavimas nesuteikia nukentėjusiems tretiesiems asmenims realios galimybės išsiieškoti patirtos žalos, nors ji atsirado dėl teisėtų valstybės institucijų veiksmų užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą. Pataisomis siūloma kompensuoti tik tiesioginius nuostolius, ne turtinę žalą ar negautas pajamas. Sprendimus dėl kompensacijų priimtų Vyriausybės įgaliota institucija, o tvarką nustatytų Vyriausybė.
Kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų. Išmokėjimas gali būti išdėstytas per 10 metų, atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes. Nukentėjusieji dėl kompensacijos privalėtų kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo žalos atsiradimo dienos.
Siekiant stiprinti Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios šalies ir kolektyvinės gynybos partnerės, reputaciją, siūloma nereikalauti iš NATO sąjungininkų atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant tarnybines užduotis Lietuvoje.
Projektai taip pat numato platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes. Siūloma suteikti teisę panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, kai jie pažeidžia skrydžių tvarką, kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui arba naudojami kaip ginklas.
Pritarus pataisoms (projektas Nr. XVP-1593) bendru sutarimu, projektas bus toliau svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 23 d.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
