2026 m. liepos 14 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta išlaikyti šiuo metu taikomus pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimo reikalavimus.
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigalioti turėjusios naujos nuostatos numatė, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekus nustatytų dalykų slenkstinį lygį, o vidurinis – baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus. Priimtomis pataisomis nuspręsta atsisakyti šių dar neįsigaliojusių reikalavimų. Tokiu būdu ir toliau vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus, o pagrindinis – baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinus mokymosi pasiekimus.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai ir toliau bus priskiriami pasiekimų lygiams (1–3 balai – nepasiektas slenkstinis lygis, 4 balai – slenkstinis lygis, 5–6 balai – patenkinamas lygis, 7–8 balai – pagrindinis lygis, 9–10 balų – aukštesnysis lygis), o mokiniai, nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygio (gavę 1–4 balus), gaus papildomą mokymosi pagalbą ir galės mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.
„Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenkstis turi būti pažangos matavimo, o ne atrankos įrankis. Ir tas reikalavimas tampa jau nebe vertinimo priemone, o teisiniu barjeru. Ir iš tikrųjų, remiantis NŠA (Nacionalinės švietimo agentūros) duomenimis, jeigu būtent slenkstinis reikalavimas būtų taikytas jau 2025 metais, tai pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4 tūkst. 247 mokiniai, arba 15,2 proc. visų dešimtokų. Tai tikrai nėra pavieniai atvejai, tai tūkstančiai jaunų žmonių visoje Lietuvoje“, – yra sakiusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
