2026 m. spalio 22 d. vykusioje Seimo Ateities komiteto diskusijoje buvo identifikuotas vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos ekonomikos iššūkių: senka ankstesni ekonomikos augimo ir konvergencijos šaltiniai, o produktyvumo atotrūkis nuo pažangesnių Europos ekonomikų praktiškai nemažėja. Todėl ateityje pajamų ir gerovės augimas priklausys nuo Lietuvos gebėjimo didinti darbo našumą, investuoti į technologijas, inovacijas ir didesnę pridėtinę vertę.
Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė būtinybę atsakyti, ar dabartinis ekonomikos augimo modelis pajėgus įgyvendinti „Lietuva 2050“ ambicijas, kai tuo pat metu didėja gynybos ir visuomenės senėjimo finansavimo poreikiai, mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir keičiasi ES finansavimo modelis.
Valstybės kontrolės pateikti duomenys paaštrino diskusiją: iš maždaug 3 mlrd. eurų verslo inovacijoms, skirtų 2022–2025 m., panaudota tik apie pusė. Valstybės kontrolės atstovė Laura Stračinskienė pastebėjo, kad dalis finansavimo priemonių nepakankamai grindžiamos realiu verslo poreikiu, ne visada vertinamas jų papildomas poveikis, o inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto patekimo į rinką išlieka fragmentuotas.
Lietuvos banko vertinimas parodė, kad vien finansavimo apimties nepakanka ekonominiam proveržiui. Galimybės spartinti ekonomikos augimą didinant gyventojų užimtumą ir aktyvumą tampa ribotos, todėl ateities augimas itin priklausys nuo darbo našumo. Tuo pačiu, Lietuvos investicijų struktūroje didelė dalis vis dar tenka pastatams ir statiniams, o investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas Titas Budreika akcentavo, kad ilgalaikės ekonomikos transformacijos sėkmė turėtų būti matuojama ne atskirų priemonių rodikliais, o visuomenei suprantamais rezultatais – darbo našumo augimu ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtra.
Verslo atstovai, tarp jų Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, perspėjo, kad produktyvumo proveržio nebus be konkurencingų investavimo sąlygų. Pagrindinėmis kliūtimis įvardijami brangesnis kapitalas, energetikos kaštai, darbo jėgos trūkumas ir per lėtas technologinis atsinaujinimas. Siūloma, kad augančios investicijos į gynybą kartu stiprintų Lietuvos pramonę, technologinius pajėgumus ir vietinę pridėtinę vertę, daugiau šalies įmonių įtraukiant į tarptautines tiekimo grandines.
Diskusiją apibendrindamas V. Grubliauskas pabrėžė, kad ekonomikos transformacija turi būti vertinama pagal jos rezultatą – produktyvumo augimą, investicijų kokybę ir gebėjimą kurti didesnę pridėtinę vertę, o ne pagal panaudotų lėšų ar įvykdytų priemonių skaičių.
Seimo Ateities komitetas nutarė paprašyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis, parengti suderintą Lietuvos ekonominės transformacijos rodiklių sistemą. Komiteto vertinimu, ši sistema padės nustatyti, kokie ekonominės politikos pokyčiai turėtų būti įtvirtinti 2028–2034 m. Nacionaliniame pažangos plane, siekiant įgyvendinti „Lietuva 2050“ ekonomines ambicijas, ir ar reikalingi atskiri komiteto sprendimai bei rekomendacijos konkurencingumo ir fiskalinės politikos srityse.