2026 m. spalio 14 d. pranešimas spaudai
Seimo Audito komitetas atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar priimti atliekų tvarkymo sprendimai buvo pagrįsti, kokią ekonominę naudą jie suteikė bendrovėms ir kokias finansines pasekmes sukėlė Vilniaus bei Elektrėnų gyventojams. Po išsamaus svarstymo bendru sutarimu buvo pritarta sprendimui dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo. Parlamentinės kontrolės metu kilo klausimų dėl „Ignitis grupės“ kontroliuojamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) ir savivaldybių valdomos bendrovės VAATC veiklos bei jų sprendimų poveikio Vilniaus regiono atliekų tvarkymo krizei.
Komitetas siekia nustatyti, ar atliekų tvarkymo sistemos sutrikimus lėmė netinkamas atliekų srautų planavimas, įmonių veiklos koordinavimas ir nepakankama institucijų kontrolė. „Turime nustatyti, kas gavo naudą, kas prisiėmė riziką ir ar buvo tinkamai apsaugotas viešasis interesas“, – sako Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas.
Dėl VKJ projekto – kreipimasis į prokuratūrą
Nagrinėta Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų deginimo pajėgumai ir Europos Sąjungos finansavimo sąlygų laikymasis. Nustatyta, kad prašoma leisti deginti iki 230 tūkst. tonų atliekų per metus, nors ES finansavimas buvo skirtas projektui, numatančiam 160 tūkst. tonų per metus pajėgumą. Komitetas kreipėsi į generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti priimtų sprendimų teisėtumą, viešųjų lėšų panaudojimą, galimą viešojo intereso pažeidimą ir 49 proc. VKJ akcijų perdavimo privačiam investuotojui aplinkybes.
Ar vilniečiai už VKJ šilumą mokėjo daugiau nei buvo sutarta?
Komitetas paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patikrinti, ar faktinė VKJ parduodamos šilumos kaina atitiko 2017 m. sutartyje numatytas sąlygas ir ar vartotojai nepatyrė papildomų išlaidų.
VAATC valdymas ir daugiau kaip metus trunkanti atliekų krizė
Daug dėmesio skirta VAATC veiklos priežiūrai ir savivaldybių atsakomybei, keliant klausimą, ar daugiau kaip metus trunkanti atliekų tvarkymo krizė netapo pagrindu pertvarkyti sistemos tinkamai neįvertinus jos kainos gyventojams ir aplinkosauginių pasekmių.
Daugiau kaip 333 tūkst. tonų degiųjų atliekų Kazokiškių sąvartyne
Atkreiptas dėmesys į Kazokiškių sąvartyne pašalintų degiųjų atliekų kiekį, viršijantį 333 tūkst. tonų, ir keliamas klausimas dėl šių atliekų pašalinimo teisėtumo bei galimų aplinkosauginių pasekmių.
Atliekų importas – beveik 100 tūkst. tonų energijai gauti
Pateikti duomenys rodo, kad 2025 m. į Lietuvą importuota apie 98 tūkst. tonų atliekų energijai gauti, daugiausia iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Svarbu išsiaiškinti, ar šių atliekų importas neturėjo įtakos vietinių komunalinių atliekų tvarkymui ir ar jos nekonkuravo su vietinėmis dėl ribotų deginimo pajėgumų. „Reikia patikrinti, ar importuojamos atliekos nekonkuravo su vietinėmis dėl ribotų deginimo pajėgumų“, – sako A. Zuokas.
Audito komitetas tęs parlamentinę kontrolę, siekdamas užtikrinti institucijų atskaitomybę ir viešųjų lėšų naudojimo skaidrumą.