2026 m. vasario 5 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė Valstybinio audito ataskaitą „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“, kurioje įvertinta, ar Lietuvoje sudaromos sąlygos užsieniečių vaikams integruotis į bendrojo ugdymo procesą, bei pateiktos rekomendacijos dėl pokyčių nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.
Valstybės kontrolė nustatė, kad šalyje nėra nacionalinio užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelio, aiškių rodiklių, leidžiančių vertinti pažangą, o strateginiuose švietimo planavimo dokumentuose trūksta priemonių. Konstatuota, kad tik 8,7 proc. užsieniečių vaikų mokėsi išlyginamosiose klasėse, o daugelyje mokyklų pirmaisiais metais vaikai mokomi bendrosiose klasėse. Dalis mokyklų nevertina vaikų lietuvių kalbos pažangos, nesudaro individualių ugdymo planų, savivaldybės nerenka duomenų apie švietimo pagalbos poreikį, o ministerija ir agentūra nestebi pagalbos masto.
Audito rezultatai parodė, kad 52 proc. užsieniečių nepasiekė lietuvių kalbos PUPP slenkstinio lygio, o 58 proc. neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros (B lygio) brandos egzamino (2025 m.). Duomenys apie finansavimo panaudojimą vaikų ugdymui nėra renkami, nes Švietimo valdymo informacinėje sistemoje trūksta funkcionalumo.
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas pristatė Panevėžio miesto savivaldybės išlyginamųjų klasių modelį, kai naujai atvykę ir lietuvių kalbos nemokantys vaikai pirmuosius metus mokosi intensyviai vienoje mokykloje, o vėliau integruojami į bendrąsias klases.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius akcentavo, kad ministerija yra pasirengusi įgyvendinti audito rekomendacijas ir planuoja parengti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį, standartizuotus testus lietuvių kalbos kompetencijai nustatyti bei skirti dėmesį pedagogų kvalifikacijos kėlimui. Pokyčius planuojama įgyvendinti nuo ateinančių mokslo metų.
„Užsieniečių vaikų integracija yra ne tik švietimo, bet ir visos visuomenės brandos klausimas. Turime ir gerų pavyzdžių, tačiau stokojame sisteminio požiūrio ir vienodų standartų šalies mastu. Nuosekli švietimo pagalba, aiškiai apibrėžti procesai ir duomenimis grįsti sprendimai yra būtina sąlyga siekiant sėkmingos užsieniečių vaikų integracijos“, – teigia komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Komitetas stebės audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų lygias galimybes sėkmingai mokytis ir integruotis.
