2026 m. balandžio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paulė Kuzmickienė kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį ir teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad Tomsko mieste (Rusijos Federacija) 2026 m. balandžio mėnesį buvo išardytas ir pašalintas visas memorialinis kompleksas, skirtas Stalino represijų aukoms atminti, įskaitant ir Lietuvai brangų „Gedulo akmenį“.
„Nuoseklūs Rusijos veiksmai yra daugiau nei paveldosaugos klausimas. Tai vertiname kaip sąmoningos politikos dalį, siekiant reabilituoti stalinizmo nusikaltimus ir imperialistinius tikslus grįsti iškraipyta istorija. Stalinizmas pražudė dešimtis milijonų žmonių, sugriovė jų gyvenimus ir siekė paneigti nepriklausomų valstybių egzistavimą“, – teigė Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pažymėtina, kad Tomske buvo išardytas visas memorialinis kompleksas, apėmęs ne tik Lietuvai svarbų atminimo ženklą, bet ir estų, latvių, lenkų bei kitų tautų deportacijų aukų įamžinimą. Tai rodo sisteminį ir nuoseklų siekį šalinti istorinę atmintį bei perrašyti Europos istoriją, formuojant pseudoistorinius naratyvus.
„Asmenys, naikinantys memorialus totalitarinių režimų aukoms, turi būti traukiami į sankcijų sąrašus. Tai minimalus teisingumas ginant istorinę atmintį“, – pažymėjo Seimo narė P. Kuzmickienė.
Seimo narės kreipimesi į ministrus siūlo:
– inicijuoti kreipimąsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą dėl sisteminio represijų aukų atminimo naikinimo, istorijos iškraipymo ir pseudoistorinių naratyvų formavimo, akcentuojant valstybių pareigą saugoti istorinę tiesą ir aukų atminimą;
– inicijuoti koordinuotą regioninį atsaką kartu su Baltijos valstybėmis ir kitais partneriais, telkiant šalis, kurios nepritaria Europos istorinės atminties darkymui ir siekia apsaugoti fundamentalius civilizacijos pagrindus;
– įvertinti galimybę asmenis, priimančius sprendimus dėl tokių memorialų naikinimo ir juos įgyvendinančius, įtraukti į sankcijų sąrašus.
Seimo narės taip pat kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, ragindamos inicijuoti projektą, kuriuo, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, būtų sistemingai sužymėti stalininio režimo represijų aukų atminties objektai, paminklai, memorialai, tremčių vietos skaitmeniniuose žemėlapiuose (pavyzdžiui, „Google Maps“ ar kitose platformose).
„Akivaizdu, kad Putino režimas siekia ištrinti atmintį, tačiau šiandien turime priemonių kaip kovoti su tokia brutalia politika. Sukaupti duomenys apie tremtis ir memorialus leidžia veikti, svarbu Centrui imtis lyderystės, pasitelkti tam reikalingas kompetencijas ir partnerystes“, – pažymi parlamentarės.
